Atkreipiamas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nėra numatyta funkcija vykdyti privalomąjį sveikatos draudimą ir valdyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Būtent šią funkciją atlieka VLK, kurios statusas, pasak pasiūlymo autorių, turėtų būti pakeltas.
Vertina skeptiškai
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija skeptiškai vertina pasiūlymą VLK paversti vyriausybine įstaiga. „Vargu ar tai padėtų išspręsti kokias nors valdymo ar sveikatos apsaugos sistemos finansavimo problemas. Europoje labai nedaug kur analogiškos institucijos yra vyriausybinio lygio. Jos paprastai priskiriamos ministerijoms“, - „Kauno dienai“ sakė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, priklausanti Socialdemokratų frakcijai, Vilija Vertelienė irgi nepritaria VLK statuso pakeitimui. „Nepateiktas nei vienas rimtas argumentas, kas pasikeistų į gerą, jeigu būtų pakeistas pavaldumas“, - „Kauno dienai“ sakė ji. Parlamentarė baiminasi, kad tokiu atveju VLK vadovas taptų aukštesnio statuso nei pats sveikatos apsaugos ministras. Tai, anot jos, gali sukelti ministro ir VLK vadovo konfliktus, „kurie toli gražu nepasitarnautų geresniam gydymo įstaigų finansavimui“.
Nagrinės darbo grupėje
VLK pateiktas siūlymas pakelti šios įstaigos statusą iki vyriausybinio turėtų būti svarstomas rugsėjį specialioje tarpžinybinėje darbo grupėje, nagrinėjančioje sveikatos apsaugos sistemos finansavimo ir administravimo problemas.
Tiesiogiai prie Vyriausybės veikia keliolika žinybų – Kūno kultūros ir sporto departamentas, Ginklų fondas, Statistikos departamentas, Viešųjų pirkimų tarnyba bei kitos. Tačiau didesnė dalis įstaigų, pagal vykdomą veiklą analogiškų VLK, priklauso ministerijoms. Pavyzdžiui, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba „Sodra“ yra institucija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija veikia prie Finansų ministerijos, Nacionalinė mokėjimų agentūra – prie Žemės ūkio ministerijos.
