Medicinos ir biotechnologijų srityje dirbančių mokslininkų nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija galėtų geriau atrinkti plėtotinas medicinos mokslo sritis ir joms skirti deramą dėmesį, kurio iki šiol labai trūko. Medicinos mokslas paskęsdavo tarp kitų mokslo sričių ir, sprendžiant finansavimo bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo klausimus, nebuvo išskiriamas kaip prioritetinis.

„Švietimo ir mokslo ministerija stipriai kritikuojama dėl reformos neefektyvumo. Mes jaučiame, kad medicinos srities institutai, svarstant strateginius klausimus, šioje ministerijoje nėra deramai atstovaujami. Mes netgi neturime savo ekspertų, kurie galėtų mus atstovauti“, - sakė Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto direktorius Rimantas Benetis.

Profesoriaus nuomone, sprendimas medicinos mokslo plėtros koordinavimą perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai priklausys ir nuo to, ar politikai supras „tuos subtilius, labai siauroje srityje ir profesionaliai sprendžiamus klausimus, ar jiems užteks kompetencijos į juos tinkamai atsakyti“.

„Aš tuo asmeniškai šiek tiek abejojo“, - neslėpė garsus chirurgas.

Atšalusio blyno šildymas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius Aleksandras Laucevičius prisiminė, jog laikais, kuriuos mes visi stengiamės pamiršti, Sveikatos ministerija turėjo mokslo koordinavimo tarybą.

„Kiek ji efektyviai veikė ir kiek tuo metu esanti struktūra leido tą daryti, galėtume pasižiūrėti, tačiau tokia praktika yra buvusi ir tai nėra nieko naujo. Taigi, siūlymas Sveikatos apsaugos ministerijai perimti medicinos mokslo koordinavimą - atšalusio blyno atšildymas“, - juokavo A.Laucevičius.

Aiškindamas, kodėl reikėtų keisti medicinos mokslo koordinatorių, Santariškių vadovas pabrėžė, jog vienas svarbesnių dalykų, ne kam priklausys medicinos mokslas, o kad Sveikatos apsaugos ministerija, drauge su universitetais ir universitetų ligoninėmis, prieš tai užsitikrinę tinkamą finansavimą, galėtų imtis rimtų projektų.

„Po penkis litus dvidešimčiai mokslo sričių nepadalysi, tad reikia labai aiškiai nustatyti prioritetus. O jie – vienodi visame pasaulyje: onkologija, širdies ir kraujagyslių ligos, traumatizmas bei psichinė sveikata“, - sakė A.Laucevičius.

Pinigų paskirstymo santykį profesorius siūlė nustatyti pagal JAV Nacionalinių sveikatos institutų koeficientus.

„Viešėdami Amerikoje matėme, kad daugiausia investuojama į onkologiją, visai šalia širdies ir kraujagyslių ligos, o paskui psichikos sveikata bei traumos. Žinoma, dalis lėšų skiriama pačiam stuburui - informacinėms technologijoms -vystyti, nes be jų šiais laikais nėra jokio progreso“, - apibendrino Santariškių vadovas.

Paklaustas, kada su šiuo siūlymu bus supažindinta Švietimo ir mokslo ministerija ir kada galimi realūs sprendimai, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas E.Navickas teigė, kad medicinos mokslo koordinatorių prasminga keisti iki rudens, ko, dar nepatvirtintas ateinančių metų biudžetas.

„Sveikatos apsaugos ministerijoje sutarimas šiuo klausimu jau pasiektas, diskusijas su Švietimo ir mokslo ministerija planuojama inicijuoti artimiausiu metu.