Centro duomenimis, 2004 ir 2005 metais sifiliu daugiausia sirgo 30-50 metų vilniečiai, jie sudarė 58 proc. visų šia liga sirgusių asmenų. Tarp susirgusių 2006 metais daugiausia buvo 20-30 metų amžiaus žmonių, kurie sudarė net 68 proc. visų šia lytiškai plintančia liga sergančių pacientų.

Sifilis - klastinga lėtinė liga, kuri negydoma gali tęstis daugelį metų. Pirmosios dvi susirgimo stadijos, pasireiškia neskausminga opele ir bėrimu lyties organuose ir gali praeiti nepastebėtos. Tačiau sukėlėjas organizme gyvena ir po kelių metų jau atsiranda negrįžtami organizmo audinių pažeidimai, galintys sukelti aklumą, kurtumą, psichikos ir kitus sutrikimus, o kartais net mirtį.

Lyderiauja vyrai

Statistika apie susirgusių venerinėmis ligomis elgesį nurodoma, jog 51 proc. pacientų užsikrėtimo šaltinio nežinojo arba nenorėjo nurodyti, 27 proc. sakė užsikrėtę nuo pažįstamo, sutuoktinio ar sugyventinio 21 proc.- nuo atsitiktinio partnerio, ir tik 1 proc. - nuo komercinio sekso darbuotojų.

Kiti duomenys apie neatsakingą susirgusiųjų elgesį rodo, jog 7 proc. jų per paskutinį pusmetį turėjo intymių santykių su komercinio sekso darbuotojais. 61 proc. nurodė, kad per paskutinius metus turėjo 2-3 lytinius partnerius, 9 proc. - 4 ir daugiau.

Pasiteiravus, vyrai ar moterys dažniau užsikrečia venerinėmis ligomis, epidemiologė I.Bogdanovičienė sakė, jog tarp 2006 metais užsikrėtusių sifiliu buvo 61 proc. vyrų ir 39 proc. moterų. Iš registruotų susirgimų gonorėja 79 proc. nustatyta vyrams ir 21 proc. moterims, chlamidijoze sirgo 63 proc. vyrų ir 27 proc. moterų.

Sostinėje gyvena pusė visų sergančiųjų

Rytų Europoje, taigi ir Lietuvoje, vadinamosios venerinės ligos labai paplitę. Dažniausiai jomis užsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu su mažai pažįstamais ar atsitiktiniais asmenimis, nenaudojant prezervatyvų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, sostinėje sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis kasmet auga. 2006-aisiais Vilniuje registruoti šių ligų atvejai sudarė net pusę visoje šalyje registruotų tokių susirgimų.

Gydytojos I.Bogdanovičienės teigimu, sifilio diagnostika yra labai paprasta, tad aukštas šios ligos paplitimas Vilniuje labiau siejamas su tuo, kad sostinėje daugiau įvairių žmonių ir daugiau pagundų rizikingam elgesiui.

Partnerio informavimas - ligonio sąžinės reikalas

Medikai pastebi, jog žmogus, turėjęs nesaugių lytinių santykių, dažniausiai jaučia nerimą, baimę: „ar tik nebūsiu užsikrėtęs“.

Tokiais atvejais patariama ypač atidžiai stebėti savo sveikatos pokyčius, susilaikyti nuo lytinių santykių ir kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Vilniaus odos ir veneros ligų centro bei Lietuvos AIDS centro įsteigtų kabinetų gydytojai dermatovenerologai pacientus konsultuoja anonimiškai ir be siuntimų.

Vis dėlto, specialistai ragina gyventojus nebijoti kreiptis į gydytoją. Dabar galiojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas iš esmės pakeitė lytiškai plintančių ligų registraciją bei darbą su pacientu.

Ligonis susitinka ir bendrauja tik su jį gydančiu gydytoju, kuris vienintelis žino apie jo ligą. Pacientui pageidaujant, visuomet išsaugomas anonimiškumas. Tačiau savo lytinius partnerius jis taip pat turi informuoti pats - tai paliekama jo sąžinei.

Slaptų LPL formų pavojai

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja epidemiologė I.Bogdanovičienė atkreipė dėmesį į dažnai pasitaikančias slaptas lytiškai plintančių ligų (LPL) formų. Tuomet žmogus nejaučia jokių ligos požymių arba jie būna tokie nežymus, kad sergantysis nepastebi ir užkrečia savo partnerį.

Negydomos venerinės ligos vėliau sukelia negrįžtamus sveikatos pažeidimus, tarp jų - nevaisingumą. Laiku diagnozuotos LPL paprastai pagydomos ir nepadaro didesnės žalos organizmui, išskyrus, žinoma, žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV).

„Labai svarbu po gydymo sirgusiajam pakartotinai atlikti tyrimus ir įsitikinti, ar visiškai pasveiko, ar organizme nebeliko sukėlėjų“, - akcentavo specialistė.

Ligos nejaučia daugybė žmonių

2005 ir 2006 metais Lietuvoje sergamumas venerinėmis ligomis padidėjo 29 proc. pernai gonorėja sirgo 13 proc. chlamidijoze - 11 proc. pacientų daugiau, nei 2005 metais.

Medikai primena, jog susirgus gonorėja, pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus 2-14 ir daugiau dienų po užsikrėtimo. Dažniausiai tai būna pagausėjusios pūlingos išskyros iš lyties organų, padažnėjęs šlapinimasis bei deginimo, perštėjimo jausmas šlapinimosi metu, uždegimas lyties organų srityje, skausmas pilvo apačioje.

Pažymėtinai tai, kad daugelis užsikrėtusių moterų ir kas dešimtas vyras ligos požymių nejaučia.

Chlamidijozės simptomai panašūs į gonorėjos. Šiai ligai taip pat būdingas padažnėjęs skausmingas šlapinimasis, uždegimas lyties organų srityje, tačiau išskyros būna gausios ir vandeningos.

Nustatyta, kad 60 proc. žmonių, užsikrėtusių chlamidijoze, taip pat nejaučia jokių ligos požymių.