Neatgauna pinigų
Nacionalinis kraujo centras buvo įkurtas susijungus Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio kraujo donorystės centrams. Šiuo metu jis aptarnauja apie 60 proc. Lietuvos ligoninių. Likusia dalimi rūpinasi "Kraujo donorystės centras", kuris vienija Kauno ir Šiaulių centrus.
Pasak A.J.Venslausko, problemos išryškėjo 2005 metais, kai buvo panaikinta tiesioginė atsiskaitymo sistema ir Nacionaliniam kraujo centrui buvo pavesta koordinuoti lėšų srautus, skiriamus kraujo donorystės centrams.
"Niekaip negalime atgauti savo pinigų, uždirbtų per sausio ir vasario mėnesius, nes valstybės finansavimas sutvarkytas taip, kad mes juos gauname ne tiesiogiai iš ligonių kasų, o per tarpininką - Nacionalinį kraujo centrą, kuris administruoja programos lėšas", - sakė A.J.Venslauskas.
Jei pinigai vėluotų savaitę ar kiek ilgiau, pasak A.J.Venslausko, nebūtų didelė problema. Tačiau dabar, "Kraujo donorystės centro" direktoriaus teigimu, Nacionalinis kraujo centras skolingas jau pusę milijono litų.
"Kai finansavimas vėluoja tiek laiko, bandome galvoti, kad tai tyčinis mūsų įstaigos žlugdymas, bandymas sutrukdyti mūsų atsiskaitymą su įrangos tiekėjais ir parodyti mus, kaip nemokią įmonę", - sakė A.J.Venslauskas.
Suvedinėjamos asmeninės sąskaitos
A.J.Venslausko manymu, Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas, žlugdydamas Kauno centro veiklą, ne tik bando užimti didesnę rinkos dalį.
„Problema prasidėjo dėl jo paties ir jo mamos šeimyninių santykių su mūsų buvusiu direktoriumi. Jo mama tuo metu dirbo Kauno kraujo centro direktoriaus pavaduotoja. V.Kalibatas buvo įdarbintas į ekspediciją, mokėsi, dirbo kelis ar keliolika metų“, - pasakojo dabartinis Kauno kraujo centro vadovas.
Pasak jo, situacija pasikeitė, kai kilo konfliktas tarp jo mamos ir buvusio direktoriaus Rimgaudo Šepečio, kuris „susituokė su kita“.
„Jeigu pradėčiau viską pasakoti, išeitų visas serialas“, - į smulkmenas nesileido DELFI pašnekovas.
Anot A.J.Venslausko, finansinis Kauno kraujo centro blokavimas prasidėjo tuomet, kai, padedant R.Šepečiui, V.Kalibatas „buvo įstatytas“ į Nacionalinio kraujo centro vadovo vietą.
„Tik atsisėdo į tą kėdę ir sekančią dieną jau pradėjo nebesišnekėti su buvusiu direktoriumi. Visa tai tęsiasi iki šiol - jau trejus metus“, - sakė UAB "Kraujo donorystės centras" vadovas.
Neigia kalbas apie didelį pelną
A.J.Venslauskas neigia, kad kraujo donorystė - pelningas verslas, nes kraujo komponentų kainas nustato valstybė, o aprūpinimo tvarką - Sveikatos apsaugos ministerija.
"Nors mūsų įstaiga yra uždaroji akcinė bendrovė, per tiek metų, kiek mes dirbame, nė karto nebuvo išmokėti dividendai, nėra didelių pelnų, o jei ir susidarytų, mes įsipareigoję tuos visus pinigus skirti naujausioms technologijoms, kad mūsų kraujas būtų dar saugesnis, dar geresnis ir atitiktų visus pasaulinius reikalavimus", - sakė A.J.Venslauskas.
Kauno kraujo donorystės centras Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė siūlymą, kad finansavimas būtų atstatytas tiesiogiai, per Ligonių kasas.
"Oficialiai Nacionalinis kraujo centras teigia, kad nori grįžti prie ankstesnės atsiskaitymo sistemos, bet tai yra vienintelis įrankis, kuriuo jis gali mums prispausti, kaip konkurentas naudodamasis savo tarnybine padėtimi, būdamas vienoje - Nacionalinio kraujo centro ir Vilniaus kraujo centro - kėdėje. Jie mums vertina kaip konkurentą, o negalvoja apie visos Lietuvos interesus", - sakė A.J.Venslauskas.
Kaltinimus vadina šmeižtu
Paprašytas pakomentuoti situaciją, V.Kalibatas pabrėžė, jog Nacionalinio kraujo centro funkcijos ir atsakomybės nustatytos sveikatos apsaugos ministro.
Nacionalinis kraujo centras Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigus gali pervesti tik griežtai paisydamas sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų. „Tai ir yra daroma“, - sakė DELFI pašnekovas.
DELFI: Ar tiesa, kad Kauno kraujo centrui esate skolingi pusę milijono litų?
V.Kalibatas: Tikrai ne.
DELFI: Kas kiek laiko ir kokia tvarka atsiskaitote su kraujo centrais?
V.Kalibatas: Pagal tvarką, kraujo centrai turi pateikti tam tikrus duomenis. Lietuvos nacionalinis kraujo centras turi juos sutikrinti ir įvertinti sąskaitų faktūrų teisingumą, kiek reikėtų apmokėti.
DELFI: Ar dėl to turėjote priekaištų Kauno kolegoms?
V.Kalibatas: Jei ir yra problemų, jos spręstinos ne per žurnalistus, o taip, kaip nurodo sveikatos apsaugos ministro įstatymas.
DELFI: Kolegos kalba apie jūsų asmeninius interesus žlugdyti Kauno kraujo centrą. Ką į tai atsakytumėte?
V.Kalibatas: Kaltinimai, kad aš sąmoningai, dėl asmeninių interesų žlugdau Kauno kraujo centrą, neatitinkantys tikrovės ir mano paties vertintini kaip šmeižtas.
DELFI: Informacija apie jūsų šeimos narius irgi šmeižikiška?
V.Kalibatas: Taip.
DELFI: Tai kur problemos šaknis?
V.Kalibatas: Šito reikėtų klausti ne manęs. Dar norėčiau pridurti, kad tokie neargumentuoti kaltinimai diskredituoja ne V.Kalibatą, ne Nacionalinį kraujo centrą, o visą donorystės sistemą.
Man iš tiesų nesuvokiama, kaip galima savo asmeninius interesus iškelti prieš ligonių interesus ir kreiptis su tikrai neteisinga informacija į žiniasklaidą.
Taip mes tikrai galime sulaukti, kad visos Lietuvos kraujo centrams pristigs kraujo. Nes tai, kas neatsargiai pasakoma, parašoma ar pakomentuojama iš karto atsiliepia mūsų donorų skaičiui.
DELFI: Ar esate apie taip kalbėjęs su kolega A.J.Venslausku?
V.Kalibatas: Taip ir ne kartą. Rezultatus jūs matote.
