Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos centro direktorius prof., habil. dr. Vytautas Triponis pasakoja, kad įgimtos kraujagyslių ligos net ir pasaulyje tebėra nauja sritis, kur dar labai daug neaiškumų, o šių ligų gydymo rezultatai kol kas nėra geri. Juolab ši sritis nauja Lietuvoje, kur ja pradėta labiau domėtis tik nuo 1995-ųjų.
Veiksmingesnėms problemų sprendimų paieškoms kelių Europos šalių medikai neseniai susibūrė į bendrą grupę, kurios iniciatoriai buvo Hamburgo kraujagyslių chirurgai ir radiologai. Šiai grupei priklauso ir Italija, Vengrija, Bulgarija, Skandinavijos šalys bei Lietuva, kuriai atstovauja minėtas Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos centras.
Prasidėjo menku kraujavimu
Įgimtų širdies ydų chirurgija Lietuvoje yra pelniusi pasaulinį pripažinimą. Deja, įgimtos kraujagyslių ligos tebėra mįslė medicinai, o žmonės labai menkai įsivaizduoja, kokią klastą jos slepia. Blogiausia, kad šeimos gydytojai jas per vėlai diagnozuoja.
Vienos šių ligų išaiškėja labai anksti, iki vienerių metų, kitos – brendimo laikotarpiu. Kai kurios būna nepastebimos, kol neatsiranda kokių nors komplikacijų, kurių dažniausia – kraujavimas, nulemtas neteisingos kraujagyslių raidos.
Prieš porą metų, 2005-ųjų sausį, reta kraujagyslių liga netikėtai pasireiškė tada aštuoniolikmečiui Rimvydui Pranckevičiui iš Elektrėnų rajono Pakalniškių kaimo. Prasidėjus nedideliam kraujavimui iš danties, jis kreipėsi į Vievyje dirbančią odontologę.
Gydytojai palietus tarpdantį, pasirodė šiek tiek kraujo, kuris ėmė tekėti vis smarkiau. Tada vaikinas buvo nusiųstas į Elektrėnų ligoninę, o iš ten nuvežtas į Vilniaus Žalgirio ligoninę, kur pateko jau smarkiai nukraujavęs.
Žalgirio ligoninės veido ir žandikaulių chirurgijos antrojo skyriaus vedėjas Linas Zaleckas gerai prisimena, kaip tada buvo sunku sustabdyti kraujavimą ir tik panaudojus visas įmanomas priemones – operacijoje dalyvavo net trys chirurgai – tai pavyko padaryti. Kraujuojanti vieta buvo užspausta tamponais ir kauliniu vašku. Tačiau tai buvo tik laikinas sprendimas – jau tada medikai puikiai matė, kad yra kraujagyslių problema.
„Toks atvejis buvo pirmas mūsų ligoninėje. Tada balansuota tarp gyvybės ir mirties, tik kuriam laikui pavyko sustabdyti pavojingus procesus. Tačiau tai buvo tarsi tiksinti bomba“, – pasakojo L. Zaleckas.
Dėl retos kraujagyslių ligos iš vaikino žandikaulio buvo likęs tik plonytis karkasas, kurio didesnė dalis buvo virtusi ertme su kraujagyslėmis, kraujas jomis tekėjo labai intensyviai. Veido ir žandikaulių chirurgo teigimu, Rimvydui pasisekė, kad iki tol jam nebuvo lūžęs žandikaulis ar trauktas dantis.
Priežastis – itin reta liga
Matydami, kad gausaus kraujavimo priežastis – kraujagyslių liga, medikai nusprendė pacientą skubiai gabenti angiografiniam tyrimui į sostinės Greitosios pagalbos ligoninę. Deja, čia tai padaryti nebuvo galimybės, tad vaikiną teko dar kartą pervežti – šįkart į Vilniaus universitetinę ligoninę.
Čia ir buvo atliktas svarbiausias tyrimas – angiografija. Rentgenoangiografinių tyrimų skyriaus vedėjas gydytojas radiologas Stasys Ščerbinskas skubiai atliko neteisingai susijungusių kraujagyslių užakinimo procedūrą ir kraujavimas liovėsi.
Kraujagyslių chirurgijos centro gydytojai vaikinui nustatė itin retą ligą – įgimtas arterijų ir venų jungtis žandikaulyje. Šios jungtys pamažu ardo kaulus ir galų gale atsiveria „skylėmis“, iš kurių kraujas trykšta fontanu. Medicininėje literatūroje aprašyti tik keturi šios ligos atvejai pasaulyje, visi buvo labai sunkūs.
Kreipėsi į kolegą iš Švedijos
R. Pranckevičius nekraujavo apie pusę metų, tačiau vasarą liga vėl pasireiškė nauju protrūkiu. Laimei, vaikinas jau žinojo, kur kreiptis. Vis dėlto tik per laimingai susiklosčiusias aplinkybes jam pavyko suspėti pas medikus, – buvo taip nukraujavęs, kad, galima sakyti, trūko kelių sekundžių iki mirties.
Kraujagyslių chirurgijos centre vėl buvo skubiai atlikta vadinamoji tamponada. Tačiau kraujas dar truputį tekėjo ir kraujavimas bet kada galėjo pasmarkėti. Vaikinas jautėsi labai blogai: gerklė buvo prikišta tamponų, negalėjo nuryti seilių, jam labai skaudėjo, kad būtų numalšintas skausmas, teko duoti narkozę.
Įvertinę atvejo išskirtinumą, centro chirurgai nusprendė kreiptis pagalbos į užsienio kolegas. Jie žinojo, kad šiuo atveju galinčių padėti specialistų Europoje yra tik keli.
Per asmeninius prof. V. Triponio ryšius susisiekta su garsiu įgimtų kraujagyslių ligų specialistu iš Švedijos, Stokholmo universitetinės Karolinska klinikos profesoriumi Michaeliu Sodermanu. Nors tomis vasaros dienomis Stokholme prof. M. Sodermanas dirbo vienas – jo kolega atostogavo – mažiau nei per parą profesorius, lydimas patyrusios slaugytojos, jau buvo Lietuvoje.
Atvyko net dukart
Įgimtos kraujagyslių ligos gydomos trimis būdais: lazeriu, chirurgija bei intervencinės radiologijos metodu. Prof. M. Sodermanas – radiologas, operacijas atliekantis ne atviru būdu, kaip chirurgijoje, bet, kontroliuojant specialia aparatūra, kraujotakos sistemoje manipuliuodamas tam tikrais instrumentais.
Švedų radiologas apsidžiaugė Kraujagyslių chirurgijos centre radęs tokią pat modernią aparatūrą, kokią turi savo ligoninėje. Atlikęs būtiną procedūrą, trukusią apie 6 val., jis išskrido atgal. „Tačiau netrukus paskambino ir pasakė, kad nėra užtikrintas, ar viskas pavyko sėkmingai.
Taigi dar kartą atskrido pas mus su visu instrumentariumu bei lydimas slaugytojos. Vėl darėme nuotrauką, prof. M. Sodermanas atliko dar vieną procedūrą. Tada jis jau buvo tikras, kad viskas, kas būtina, padaryta“, – pasakojo apie bendradarbiavimą su kolega iš Švedijos prof. V. Triponis.
Humaniško elgesio pavyzdys
„Visoje Europoje garsaus specialisto pagalba – humaniško elgesio pavyzdys, kai svetimos šalies medikas labai jautriai reagavo į mūsų ligonio situaciją. Šis įvykis parodo, kad gelbstint ligonio gyvybę neegzistuoja nei valstybių sienos, nei biurokratinės užtvaros“, – sakė Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos centro vadovas.
Tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai skubiai operacijai atvyko kolega iš kitos šalies. Už šį vizitą Lietuva būtų turėjusi sumokėti apie 150 tūkst. Lt (vien už vienkartinius instrumentus apie 50 tūkst. Lt), bet mūsų šaliai tai nieko nekainavo – visas išlaidas padengė švedai.
Dabar ir Lietuvoje geresnės galimybės
Prieš pusantrų metų, kai vyko ši istorija, Lietuvos medikai dar neturėjo galimybių atlikti pacientui būtinos procedūros. Trūko tam tikrų medžiagų, kurioms gauti būtų prireikę mažiausiai penkių dienų, o, ko gera, ir savaitės, kol būtų atlikti visi formalumai jai užsakyti ir atvežti.
Kita bėda – centro gydytojai neturėjo šiai itin retai procedūrai reikalingų specialių zondų ir kitų instrumentų, kuriais zonduojamos labai smulkios kraujagyslės.
„Bet svarbiausia – tada visiškai neturėjome patirties, kaip veikti atsitikus tokiam retam atvejui. Medicinos srityje labai svarbu pamatyti procedūras savo akimis, dalyvauti jas atliekant“, – sakė prof. V. Triponis.
Gydytojas tvirtina, kad šiandien centro specialistai jau galėtų atlikti panašias gydomąsias procedūras. Be to, įstaiga įsigijo kai kurių būtinų instrumentų, tikisi jų gauti daugiau.
„Žmogus, sergantis tokia reta liga, dabar negalėtų gauti pagalbos nebent todėl, kad šeimos gydytojai ar pediatrai, nesusidūrę su šia problema, laiku nediagnozuotų ir nenusiųstų paciento, kur reikia. Bet tokia bėda egzistuoja visame pasaulyje. Šiuo metu Lietuvoje kaip tik stengiamės atlikti šviečiamąjį, aiškinamąjį darbą šia tema“, – teigė prof. V. Triponis.
Tarsi stebuklas
Pats R. Pranckevičius sako, kad dabar jaučiasi gerai, gyvenimas teka įprastu ritmu. O tada patyrė tikrai daug baimės, žinojo, kad jo gyvybė kabo ant plauko.
„Esu dėkingas medikams, labai vertinu jų darbą. Dievas jiems padėjo, kad pagelbėtų man. Tai, kas įvyko, man dabar atrodo kaip stebuklas“, – kalbėjo „Laikui“ dvidešimtmetis Elektrėnų rajono gyventojas.
Atlikus procedūras žandikaulio arterijos nebesijungia su venomis, kraujotaka vyksta normaliai – tai patvirtino prieš kelias savaites atliktas angiografinis tyrimas.
„Gijimas buvo labai ilgas ir jis tebesitęsia. Ilgai negalėjome pasakyti, koks bus galutinis rezultatas. Gal tik dabar jau matyti šios istorijos pabaiga, nes tik neseniai įsitikinome, kad viską padarėme taip, kaip reikėjo – tai parodė ir tyrimai“, – sakė prof. V. Triponis.
