Pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją rūkyti draudžiama švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, interneto kavinėse, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ir kiti renginiai, darbo vietose uždarose patalpose, bendrose gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, beveik visame viešajame transporte.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos bus uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė, atstovaudama parlamentarų grupei, pateikė įstatymo pataisos projektą, pagal kurį norima uždrausti asmenims iki 18 metų rūkyti viešose vietose (gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose ir kitose vietose).

Tačiau E. Žakaris pateikė dar radikalesnį pasiūlymą – nepilnamečiams apskritai uždrausti rūkyti.

Nepaisant vis griežtėjančios kovos su rūkymu, šis žalingas įprotis tarp paauglių vis labiau plinta, be to, rūkyti pradeda vis jaunesni.

Kauno visuomenės sveikatos centro atlikto anoniminės apklausos duomenimis, kasdien dūmą plėšia jau 2 proc. šeštokų ir 5 proc. aštuntokų. Nereguliariai rūko 4 proc. šeštokų ir 5 proc. aštuntokų.

Sveikos gyvensenos įpročių mokyklinio amžiaus vaikų studija parodė, kad apie 15 proc. vos 11 metų sulaukusių paauglių yra surūkę bent po vieną cigaretę. Bandžiusių rūkyti penkiolikmečių - net 62 proc.

Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Lenkija ir Vengrija priklauso 12 šalių grupei, kuriose daugiausia rūkančių jaunuolių. Anksti užtrauktas pirmasis dūmelis - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių intensyvų rūkymą ir toliau.

Berniukai rūkyti pradeda anksčiau nei mergaitės. Pirmieji priklausomybės nuo tabako simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms savaitėms po atsitiktinio bandymo rūkyti. Mergaitės prie nikotino pripranta dar greičiau.

Specialistų teigimu, yra daug priežasčių, kodėl paaugliai pradeda rūkyti. Pabandyti esą dažnai pasiūlo draugai. Tėvų požiūris į rūkymą yra ne mažiau svarbus nei draugų ar brolių ir seserų įtaka. Jaunuoliai, kurių draugai ar šeimos nariai rūko, kur kas dažniau pradeda rūkyti patys.

Rūkymas dažnai yra simbolinis maištas. Paaugliams šis veiksmas reiškia tapti suaugusiaisiais, panašiais į „kietus" draugus ar kitus autoritetus. Dažniau pradeda rūkyti vaikai, kurie prasčiau save vertina, sunkiau mokosi ar turi socialinių problemų.

Užtraukti dūmą paskatina ir cigarečių prieinamumas, reklama, rūkalų eksponavimas, silpna tabako gaminių kontrolė.

Prieš kurį laiką net buvo pasigirdę siūlymų Šiaulių mokyklose įrengti rūkomuosius, tačiau netrukus šios idėjos atsisakyta.

Pačių paauglių kova su jų rūkymu negąsdina. Pasak vienos Vilniaus vidurinės mokyklos vienuoliktoko Luko, net visiškai uždraudus rūkyti moksleiviai rastų būdų, kaip apeiti įstatymą.

„Dabar nepilnamečiams draudžiama pirkti ir cigaretes, ir alkoholį. Ir ką? Yra kioskų, kur pakanka parodyti vos ne troleibuso bilietą, o pardavėja į jį pažiūri kaip į moksleivio pažymėjimą ir parduoda ką tik nori. Blogiausiu atveju nuperka 18 metų jau sulaukę klasiokai. Tegul pakeičia įstatymą – kas labai norės, tas rūkys“, - DELFI kalbėjo moksleivis.

Anot Luko, šiuo metu iš 22 jo klasėje besimokančių vaikų bent retkarčiais užtraukia dūmą maždaug pusė, keturi iš jų rūko nuolat. Viena mergina pirmą kartą užsirūkė esą pirmoje klasėje, o nuolat rūko jau maždaug aštuonerius metus. Paauglė draugams skundžiasi, kad jos širdis dėl tabako jau dabar streikuoja.

DELFI pašnekovo mokykloje rūkyti negalima, tačiau moksleiviai per pertrauką po cigaretę sutraukia pasislėpę už sienos. Tiesa, net slėptis jiems esą nebūtina – mokytojai žino visus užkietėjusius jaunuosius rūkorius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją