Lietuvoje jau treji metai įgyvendinama Valstybinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa (ji suplanuota iki 2010 m.), tačiau praėjusią savaitę Nacionalinė sveikatos taryba pripažino, kad esminiai jos uždaviniai nepasiekti, o nuo kai kurių tikslų tolstama.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius profesorius Konstantinas Valuckas sako, kad Lietuva kasmet laidos vis daugiau nuo vėžio mirusių žmonių, jei valstybė ir visuomenė neskirs daugiau dėmesio ir lėšų vėžio profilaktikai, ankstyvam išaiškinimui, neužtikrins pacientams geriausio gydymo.

- Sergančiųjų vėžiu pasaulyje daugėja, tačiau Vakarų šalyse bent jau nedidėja, o daug kur netgi mažėja mirtingumas nuo šios ligos. Ten sugebama vėžį anksčiau diagnozuoti, laiku pritaikyti efektyviausią gydymą, todėl daugiau ligonių išgydoma. Pas mus net 40 proc. atvejų piktybiniai navikai diagnozuojami jau III ar net IV stadijos, kai išgydyti ligonį labai sunku ar net apskritai nebeįmanoma. Ypač apmaudu, kad vėlai diagnozuojami netgi paviršiniai, lengvai apčiuopiami ar pamatomi navikai – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, tiesiosios žarnos.

Žinių apie vėžį, jo pasireiškimus trūksta ne tik visuomenei, bet ir medikams, šeimos gydytojams, kurie dažnai pirmieji susiduria su šia liga sergančiais žmonėmis. Deja, dėl kvalifikacijos ar budrumo stokos jie vėžio neatpažįsta, nepasiunčia paciento specialisto konsultacijos. Mes, onkologai, siūlėme Sveikatos apsaugos ministerijai sustiprinti šeimos gydytojų parengimą onkologijos srityje, bet į raginimus nebuvo atsižvelgiama. Tik neseniai universitetuose, ketvirto kurso studijų programose, atsirado onkologijos ciklų, o jau dirbančių šeimos gydytojų kvalifikacija iki šiol deramai nepasirūpinta – jiems nėra jokių valstybės finansuojamų onkologijos kursų, - sako prof. K.Valuckas.

- Kiek atsakomybės dėl sudėtingos vėžio situacijos turėtų prisiimti onkologai?

- Onkologijos tarnybos Lietuvoje praktiškai nebeliko. Kaip ir tuberkuliozės ar dermatovenerologijos, per penkiolika metų ji buvo beveik sugriauta. Dėl to ir onkologai, ir mūsų pacientai turėtume „padėkoti“ reformų strategams, įvairių kadencijų sveikatos politikams, kai kuriems ministrams. Aišku, ne visiems. Tačiau nebesidairykime į praeitį, neieškokime kaltų. Malonu pastebėti, kad dabartinis sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, kiek įsitikinau, stengiasi suteikti onkologijai nebe menamą, o realų, finansinį prioritetą.

- Minėjote, kad sergamumas onkologinėmis ligomis didėja visur pasaulyje. Gal paaiškėjo kas nauja apie vėžio priežastis, galimybes jo išvengti?

- Įrodyta, kad vėžio atsiradimą, sergamumo augimą skatina didėjantis aplinkos užterštumas, nesveikas elgesys, gyvenimo būdas. Pastaruoju metu daugiau akcentuojama mitybos svarba – apskaičiuojama, kad apie 60 proc. piktybinių navikų vienaip ar kitaip susiję su maistu. Onkologai ragina mitybos, higienos specialistus peržiūrėti leistinus maisto priedus, konservantus, stabilizatorius, pakoreguoti jų kiekius.

Esama duomenų apie kancerogeninį poveikį medžiagų, plačiai taikomų šviežiems vaisiams ir daržovėms apsaugoti nuo gedimo. Tuo tarpu, alkoholis lemia vos 3 procentus piktybinių navikų, kiek daugiau rūkymas. Žinoma, nelygu, kokios lokalizacijos navikas. Pavyzdžiui, su rūkymu susiję daugiau negu 90 procentų plaučių vėžio atvejų, daug burnos ruimo, šlapimo pūslės piktybinių navikų.

- Praėjusią savaitę Nacionalinė sveikatos taryba, apsvarsčiusi Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos eigą, pripažino, kad jos įgyvendinimas susiduria su dideliais sunkumais. Jūsų vadovaujamas Onkologijos institutas yra vienas svarbiausių šios programos dalyvių, vykdytojų.

- Kauno medicinos universiteto kancleris profesorius Vilius Grabauskas Tarybos posėdyje „stebėjosi “, kad ši programa sutelpa į viso labo dvylika popieriaus lapų. Aš jam atsakiau: džiaukimės, kad apskritai turime Valstybinę vėžio programą. Ji, žinoma, pradžioje buvo daug storesnė, detalesnė, bet, kol praėjo įvairių valstybės institucijų „filtrą“, labai suliesėjo.

Visi Nacionalinės sveikatos tarybos nariai vieningai pasisakė už šios programos reikalingumą, tęstinumą, prioritetinį lėšų skyrimą jai. Šįkart man beveik neliko ką pridurti. Anksčiau onkologai dažnai vieni balsuodavo už onkologijos prioritetą…

Palankiai keičiasi Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija. Ne paslaptis, kad dėl ministerijos neveiklumo, aiškios strategijos neturėjimo daug onkologijai svarbių sprendimų buvo arba pavėluoti, arba iš viso nepriimti. Paskiausias pavyzdys – naujasis linijinis greitintuvas, kurį tik dabar įsigijome kartu su tarptautinės agentūros TATENA pagalba. Jei ministerija laiku, prieš porą metų, būtų sutvarkiusi reikalingus dokumentus, už šį, 5 mln. litų kainuojantį, modernų spindulinės terapijos aparatą Lietuvai reikėtų sumokėti apie pustrečio milijono litų, likusius 50 proc. būtų skyrusi TATENA. Ministerijai uždelsus, TATENA „persigalvojo“ ir skyrė tik trečdalį lėšų. Štai taip, per vilkinimus valstybė prarado milijonus…

- Kaip vertinate Lietuvoje vykdomas vėžio ankstyvo išaiškinimo programas? Ne paslaptis, yra skeptiškai į jas žiūrinčių…

- Tokios programos labai reikalingos. Jų rezultatai taps matomi po penkerių, dešimties metų, gal dar vėliau. Kai kas neteisingai mano, kad programomis galima sumažinti sergamumą vėžiu. Programos gali padėti anksčiau išaiškinti vėžiu susirgusius žmones, o anksti pritaikius efektyvų gydymą daugiau ligonių pasveiksta, mažėja mirtingumas. Tuo tarpu sergamumas mažai priklauso nuo medikų, vėžio atsiradimą lemia aplinkos, gyvenimo būdo, mitybos, elgesio veiksniai.

Ankstyvo išaiškino programos veiksmingos tik tuomet, jei jos apima ne mažiau kaip 70 proc. rizikos grupės žmonių, jos turi būti masinės. Programos taptų dar veiksmingesnės, jei būtų finansuojamos tiesiai per investicijų programas, o ne Valstybinės ligonių kasos.

- Kokių naujovių yra jūsų vadovaujamoje įstaigoje? Ar jus tenkina dabartinis Onkologijos instituto statusas, dvigubas pavaldumas – Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vilniaus universitetui? Kaip vertinate Santariškių sveikatos miestelio perspektyvas?

- Dvigubas pavaldumas tik į naudą institutui, nes suteikia galimybių įstaigos bazėje subalansuotai plėtoti ir mokslo tyrimus, ir klinikinę praktiką. Aišku, tokia plėtra įmanoma tik tuomet, kai abu steigėjai turi panašią viziją, pripažįsta onkologijos prioritetinę svarbą. Galima pasidžiaugti, kad šiuo metu yra būtent taip. Onkologijos instituto integracija į Santariškių sveikatos miestelį, manau, yra pozityvus dalykas, padeda racionaliau planuoti, valdyti pacientų srautus, panaudoti technologijų, specialistų potencialą, ekonominius resursus.

Instituto modernizacija, technologų bazės atnaujinimas vyksta nuolat, todėl net negalėčiau išskirti vienos kokios, svarbiausios, naujovės. Daugiausiai inovacijų radioterapijos, radiologinės diagnostiko srityje. Sparčiai atsinaujina ir chirurgijos, chemoterapijos sektoriai.

Privažiuodami prie Onkologijos instituto kairėje matėte naują trijų aukštų korpusą – ten įsikurs penkios modernios laboratorijos. Jose bus atliekami fundamentiniai molekulinės biologijos, genų inžinerijos tyrimai, be kurių, šių dienų onkologija negali įsiversti. Čia bus sukurtas audinių bankas. Laboratorijos talkins ir klinicistams nustatant diagnozę, parenkant geriausią gydymą. Jų paslaugomis galės naudotis viso Santariškių sveikatos miestelio įstaigos.

- Gal planuojate pradėti naujų vaistų nuo vėžio kūrimą?

- To tikrai neketiname daryti, bent jau artimiausiais metais. Onkologinių vaistų paieškoms reikalinga galinga farmacijos industrija, šimtamilijoninės investicijos. Pasaulyje kasmet sukuriama apie 1000 naujų vaistų nuo vėžio molekulių, bet tik kelios paaiškėja esančios išties kliniškai veiksmingos. Todėl turimas lėšas verčiau panaudoti jau sukurtiems efektyviems vaistams įsigyti.