Specialistas prisiminė atvejį, kai pareigingas šeimininkas, kruopščiais išvalęs savo šulinį, negalėjo suprasti, kodėl jame vis dar yra kenksmingų medžiagų, kol galiausiai paaiškėjo, kad netoli šulinio pririštas šuo. Į gruntinius vandenis susigėrusios jo fekalijos ir buvo taršos priežastis.
Mažėja, nes suvartoja
S.Kondrato tvirtinimu, šiais metais iki liepos 1 dienos buvo ištirta apie 350 šachtinių šulinių vandens. Išaiškėjo, kad maždaug 50 proc. jo neatitinka higienos normų reikalavimų. Vandens kokybė ypač kenčia pavasarį, kai į gruntinius vandenis po žiemos susigeria visos organinės medžiagos, chemikalai. Vėliau tyrimai rodo paprastai mažesnį nitratų ir nitritų kiekį tik todėl, kad jį kartu su vandeniu sunaudoja žmonės.
Pernai Panevėžio VSC tiek pat šulinių per metus ištyrė Panevėžio mieste bei rajone ir nustatė, jog 176 iš jų geriamas vanduo neatitiko higienos normų: 89 šuliniuose mikrobiologinė tarša nitratais buvo viršijusi normą du kartus, 45 – du tris kartus, 42 – daugiau kaip tris kartus. Pasitaikė ir toks atvejis, kad nitratų kiekis viename litre vandens buvo 580 mg, nors leistinas šios medžiagos kiekis suaugusiajam yra 50 miligramų litre, vaikui – 10 miligramų litre.
Priežasčių nežino ir specialistai
Dar didesnį pavojų sveikatai, pasak higienos eksperto, žmogaus sveikatai kelia nitritai. Jiems ypač jautrūs kūdikiai, todėl užsakant mikrobiologinį tyrimą rekomenduojama tirti ne tik nitratų, bet ir nitritų, ir amoniako kiekį vandenyje, kad būtų išaiškinta tikroji jo kokybė. Amoniako dažnai randama ir gręžinių vandenyje. S.Kondratas pažymi: galima būtų teigti, kad ši medžiaga nelabai pavojinga sveikatai, tačiau žinant, jog iš jos susidaro nitratai ir nitritai, negalima to nepaisyti.
Pernykščiai tyrimai dėl nitritų kiekio mūsų apskrityje nėra tokie jaudinantys, nes ištyrus 320 šulinių vandens kokybę, padidinta nitritų norma rasta tik penkiuose. Didžiausias nitritų kiekis buvo 17 miligramų litre, o norma suaugusiajam – 0,5 miligramo, vaikui – 0,02 miligramo litre. Amoniako daugiau negu galima rasta 4 šuliniuose. Jo norma turėtų būti 2 miligramai litre.
Pašnekovas neslepia, jog kartais minėtų kenksmingų medžiagų atsiradimo geriamame vandenyje priežasčių negali paaiškinti net ir specialistai, todėl jas pašalinti būna neįmanoma.
Nėščiosios geria užterštą vandenį
VSC gydytojas įsitikinęs, kad panevėžiečiai darosi sąmoningesni, nes vandenį prašo ištirti ne tik asmenys, kuriems tyrimas atliekamas nemokamai (nėščios ir kūdikius auginančios moterys), bet ir tie, kuriems šis tyrimas kainuoja 25 Lt 74 ct. Atrodytų, galima būtų džiaugtis, kad daugiau nėščiųjų ir vaikus auginančių mamų prašo ištirti vandenį, tačiau tų tyrimų rezultatai labiausiai kelia nerimą: ištyrus 142 mėginius mieste ir rajone, nustatyta, jog net 81 proc. jų yra neigiami, t.y. nitratų kiekis juose viršija leistiną normą. Laimė, kūdikių mirties atvejų po to, kai Krekenavos seniūnijoje dėl užteršto vandens mirė berniukas, daugiau nepasitaikė.
Pasiteiravus, ką S.Kondratas siūlo visuomenei, kenčiančiai nuo užkrėsto šulinių vandens, higienos ekspertas teigė rekomenduojantis bent kartą per metus išsemti su visu dumblu iš šulinių vandenį, įpilti į jį 30-50 cm storio smulkaus smėlio, galinčio atstoti filtrą. Būtina užsandarinti visus šulinio plyšius.
Nors saugūs šulinių atstumai nuo tvartų ir kitų taršos objektų turėtų būti 25-50 m, tankiai apgyvendintame mieste ar gyvenvietėse jų retai paisoma. Esant tokiems atvejams maistui rekomenduojama rinktis miesto arba parduotuvėse pardavinėjamą geriamą vandenį, būtinai atkreipiant dėmesį į tai, kad pastarojo etiketėse būtų nurodytas nitratų ir nitritų kiekis.
S.Kondratas patikino, kad Panevėžio miesto vandentiekio vanduo yra labai geros kokybės. Šachtinių šulinių vanduo miesto Savivaldybės užsakymu tiriamas jau ne pirmus metus. Šių metų rezultatai turėtų paaiškėti rugsėjį. Panevėžio VSC ketina netrukus tirti vandens kokybę ir sodų bendrijose, nes chemikalais purškiami vaismedžiai irgi yra mikrobiologinio vandens užterštumo priežastis.
Kūrė dvejus metus
Kadangi Lietuvos chemikai, ieškodami būdų, kaip būtų galima apsaugoti žmones nuo žalingo užteršto vandens, visai neseniai skelbiasi išradę buitinio geriamo vandens filtrą „Anti nitrat“, jį sertifikavę, patentavę bei gavę palankų Respublikinio mitybos centro įvertinimą, pasidomėjome, ką apie išradimą mano S.Kondratas.
Specialistas tvirtino kol kas negirdėjęs atsiliepimų apie šį filtrą, bet jeigu į jį būtų kreipiamasi su prašymu išradimą įvertinti, pirmiausia pasidomėtų, ar gali antinitratinis filtras turėti sąlytį su vandeniu, ar jis užpatentuotas ir čia pat vietoje pasiūlytų atlikti bandymą, kad išsiaiškintų, kaip efektyviai gaminys šalina nitratus.
„Anti nitrat“ filtrus gaminančios bendrovės „Gerva“ (gaminio išradėjas – bendrovės direktorius Vytautas Pelakauskas) marketingo skyriaus vadovas Petras Medeika „Sekundei“ tvirtino: laikantis instrukcijų, „Anti nitrat“ filtras gali pašalinti 95-99 proc. nitratų.
Šalina tik nitratus
Artimiausiu metu, pasak P.Medeikos, chemikai ketina pasukti galvas ir išrasti panašų kalkių ir geležies filtrą.
Respublikinio mitybos centro Geriamo vandens skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Indrė Chmieliauskaitė patvirtino, kad minėtas „Anti nitrat“ filtras gali būti naudojamas nitratams šalinti ir yra tinkamas sąlyčiui su vandeniu, tačiau teigė norinti atkreipti dėmesį į tai, jog mitybos centro pateiktose išvadose nesiūloma juo patikimai naudotis gaminant maistą nėščiosioms ir kūdikiams.
„Buitinėmis sąlygomis nėra galimybės nuolat kontroliuoti nitritų kiekio vandenyje, šios medžiagos filtras visiškai nepašalina, o nitritai kūdikiams ir jų besilaukiančioms moterims yra labai kenksmingi. Filtras šalina tik nitratus“, – pabrėžė specialistė.
