Kiekvieną mėnesį už suteiktas paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa radioterapijos skyriui moka maždaug 271 tūkst. litų. Per mėnesį čia gydoma daugiau nei 130 ligonių, už vieną ligonį skiriama apie 2600 litų.
Tačiau skyrius dirba nuostolingai - per mėnesį nuostolis sudaro daugiau nei 71 tūkstantį litų. Onkologijos institutui niekas negrąžina šių lėšų.
Dalį ligonių medikai sutinka gydyti ir ambulatoriškai. Tuomet už vieną švitinimo procedūrą mokama vos 33,3 lito, o visas gydymo kursas kainuoja apie tūkstantį litų - pusantro karto pigiau negu stacionare.
Tačiau ši naujovė nėra populiari - atvykę į Vilnių pacientai neturi kur apsistoti. Spindulinės terapijos kursas trunka vidutiniškai 7-8 savaites. Ligoniams šios procedūros pradedamos atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą ir specialistams apskaičiavus radioterapijos dozių intensyvumą.
Šie parengiamieji darbai užtrunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Visą tą laiką pacientai laukia palatose, kol jiems ateis eilė. "Tokia tikrovė - gydymo kokybė gerėja, tačiau procedūrų laukimo laikas taip pat ilgėja", - sakė Radioterpijos skyriaus vedėjas Arvydas Burneckis.
Per parą spindulinis gydymas linijiniu greitintuvu atliekamas daugiau nei šimtui pacientų.
Liepos pradžioje Onkologijos institutas už 4,3 milijono litų įsigijo dar vieną naują linijinį greitintuvą.
Radioterapijos skyriaus vedėjas tikisi, kad ligonių eilės dėl naujos medicininės įrangos ateityje sumažės. Tačiau tik tuo atveju, jeigu paslaugų kvotos padidės.
Pasak dienraščio, spindulinis ir chemoterapinis gydymas šalyje teikiamas tik valstybinėse ligoninėse. Todėl ligoniai neturi teisės rinktis, kur jiems gydytis.
Didžiausias pacientų srautas tenka vilniečiams onkologams. Mat dalies paslaugų Klaipėdos ir Šiaulių medikai negali teikti, nes neturi specialios aparatūros.
Po du linijinius greitintuvus turi tik Vilniaus ir Kauno medikai. A.Burneckio nuomone, tokių aparatų šalyje reikėtų daugiau nei dešimt. Tik tuomet išnyktų ligonių eilės.
Pacientų registracijos žurnale artimiausia data patekti į radioterapijos skyrių - rugsėjo 4-oji.
Medikai nuogąstauja, kad dalis pacientų sulauks savo eilės gydytis jau pavėluotai.
Pagal medicinos paslaugų kokybę Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje.
Nepriklausomų ekspertų bendrovės "Health Consumer Powerhouse" duomenimis, onkologinė pagalba Lietuvoje gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių.
Tiesiosios žarnos vėžys, medikų vadinamas kolorektaliniu vėžiu, - viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje.
Per metus šalyje diagnozuojama iki 1,5 tūkst. naujų šio vėžio atvejų. Toks žarnyno piktybinis auglys kamuoja apie 6 tūkst. gyventojų.
Gydymo sėkmė priklauso nuo vėžio stadijos. Kai vėžys išplitęs, per penkerius metus išgyvena vos 5-10 proc. tokių ligonių.