Anot A. Jokubkienės, jau perimenopauziniu laikotarpiu keičiasi hormonų pusiausvyra moters organizme, mažėja estrogenų, progesterono, didėja vyriškų lytinių hormonų androgenų kiekis, dėl to sunkiau pasiekiamas sotumo jausmas, nejučiomis suvartojama daugiau kalorijų. „Keičiasi moters kūno kompozicija – riebalai linkę kauptis apie pilvo organus. Kiekvienas visceralinių (pilvinių) riebalų kilogramas ima veikti kaip atskira hormoninė sistema, skatindama uždegimą, insulino perteklių organizme, kas vėlgi didina svorio prieaugį. Su amžiumi, ypač mažai fiziškai aktyvioms moterims, sparčiai mažėja raumenų ir kaulų masė, aktyvų liaukinį audinį dažnai keičia riebalai, todėl lėtėja ramybės medžiagų apykaita. Didelį vaidmenį turi ir perimenopauziniu laikotarpiu blogėjanti emocinė sveikata, miego kokybė, reikšmingas „emocinio valgymo“ vaidmuo“, – pasakojo medikė.
Ji pabrėžė, kad epidemiologai jau seniai stebi, jog nuo pilnametystės tiek vyrai, tiek moterys vidutiniškai pasunkėja 0,5–1 kg per metus, šie pokyčiai dar žymesni pasiekus trisdešimtuosius gyvenimo metus. „Svorio augimo priežastys gali būti įvairios, bet daugiausia šie pokyčiai siejami su gyvenimo būdu. Nuo trisdešimtųjų gyvenimo metų, nededant pakankamai fizinių pastangų, kūno raumenų masė kasmet sumažėja apie 1 proc., nuo 60 metų raumenų nykimas dar pagreitėja, raumenis keičia riebalai. Riebalai ne tokie metaboliškai aktyvūs, kaip raumenys, tad lėtėja medžiagų apykaita, mažėja bazinis energijos poreikis, bet apetitas ženkliau nekinta. Šiandien mokslas vis garsiau kalba ir apie žarnyno biotos įtaką medžiagų apykaitos greičiui. Kuo žarnyno biota pilnavertiškesnė, tuo greitesnė bazinė medžiagų apykaita, palaikomas mažesnis kūno svoris. Pastebėta, jog vyresnių žmogų biotos kokybė blogėja, tam įtakos turi kiekvienas antibiotikų kursas, užterštumas, stresas, nevisavertė mityba“, – sakė pašnekovė.