Pasak prof. R. Stuko, ekologiškas pienas turi daugiau privalumų nei neekologiškas.
„Ekologiškai produkcijai yra griežti reikalavimai, joje negali būti jokių papildomų teršalų, radioaktyvių medžiagų, papildomų komponentų pridėtų. Tai yra visiškai natūralus produktas, karvių pašaras taip pat turėjo būti ekologiškas. Toks produktas savo sudėtyje turi tik tas medžiagas, kurios mums reikalingos“, – kalbėjo profesorius.
Jei pienas neekologiškas, jame gali būti įvairių sveikatai nenaudingų medžiagų likučių. Visgi, pasak profesoriaus, tokios medžiagos taip pat yra reglamentuotos, tad rizikos sveikatai nekelia.
Apie pieną galima prisiklausyti pačių įvairiausių teiginių. Vieni teigia, kad tai sveikatos šaltinis, kiti sako, kad suaugusiam žmogui jo išvis nereikėtų gerti. Anot profesoriaus, oficialiose rekomendacijose pienas ir jo produktai yra, taip pat jie įtraukti ir į maisto piramidę.
Net 30 proc. lietuvių pieno netoleruoja. Tokiems žmonėms pieno produktų reikėtų vengti, mat jų organizmas neskaido laktozės. Netoleruojant laktozės po pieno produktų žmogus pradeda viduriuoti, taip pat gali pūsti pilvą, jis gali gurguliuoti.
„Bet 70 proc. lietuvių pieno produktus gali vartoti. Ir, aišku, pienas savo sudėtyje turi baltymus, kurie yra visaverčiai, ten yra visos reikalingos aminorūgštys. Pieno riebalai taip pat biologiškai yra vertingi ir gerai pasisavinami, riebaluose tirpūs vitaminai gerai pasisavinami. Jei žmogus toleruoja pieną ir jam skanu, tikrai gali jį gerti, nes tai geras produktas“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak profesoriaus, reikėtų atskirtį saldų pieną ir rauginto pieno produktus.
„Tie žmonės, kurie nelabai toleruoja saldų pieną, galbūt toleruoja rauginto pieno produktus, jei organizme fermento aktyvumas sumažėjęs.
Rauginto pieno produktai yra lengviau virškinami, nes karvės pienas, patekęs į skrandį, sukrenta į tvirtus gabaliukus, o vyresniame amžiuje, kai fermento aktyvumas mažesnis, virškinama sunkiau. Raugintas pienas taip smarkiai į gabaliukus nesukrenta“, – sakė prof. R. Stukas.
Profesoriaus teigimu, pieną galima vartoti visus metus, tad nėra taisyklės, kad vasarą jo reikėtų daugiau ar mažiau. Visgi vasarą tikrai patariama valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių.
Visą LNK Žinių pokalbį matysite čia:
Kiek anksčiau dietistė Vaida Kurpienė taip pat pasakojo apie kefyro ir kitų raugintų pieno produktų naudą.
Dietistės teigimu, iš maisto negalime gauti labai didelio kiekio probiotikų – daugiausiai gerųjų bakterijų turi pasigaminti pats organizmas, bet pasipildyti jų resursus su maistu, visada yra geras sprendimas. Anot jos, probiotikų yra raugintuose produktuose: pieno produktuose, pavyzdžiui, kefyre, jogurte, airane, raugintose daržovėse, dabar populiariame arbatos gėrime kombučoje. Dietistė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai painioja raugintus ir marinuotus produktus – tai esą visiškai skirtingi dalykai.
„Kalbant apie raugintus pieno produktus, verta žinoti, kad jeigu juos termiškai apdorojame arba jeigu jie yra labai ilgo galiojimo, probiotikų tokiuose produktuose beveik nebelieka. Taip pat, jei renkatės saldintus produktus, pavyzdžiui, jogurtą, turėkite omeny, kad cukrus probiotikų naudą užgoš. Norėdami pasisaldinti raugintus pieno produktus, bet neužgožti naudos galite įsidėti vaisių ar uogų“, – sako V. Kurpienė.
Dietistė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai per dieną suvartoja per daug vaisių ir ragina atrasti naujus skonius. Pavyzdžiui, kefyrą pagardinti cinamonu.
„Jei į kefyrą įdėsite cinamono ar pipirų, gausite ne tik įdomesnį skonį – tai suaktyvins jūsų medžiagų apykaitą ir virškinimą. Kitas variantas į kefyrą įsiberti žiupsnelį druskos ir šviežių krapų – irgi skanu“, – pataria dietistė.
