Jei ir jūs norite pasidalinti savo pokyčių istorija link geresnės sveikatos, parašykite mums trumpą jos pristatymą el. p. pilietis@delfi.lt . Laiško temoje prašome nurodyti „Pokyčių istorija“.
Sandra iki šiol visą gyvenimą kovojo su antsvoriu. Jei ir pasisekdavo kiek sulieknėti, tai trumpam, tačiau sekinančios trumpalaikės dietos geros sveikatos neatnešdavo.
„Nuolatinis stresas, nugaros skausmai, miego sutrikimai, širdies aritmija, skydliaukės sutrikimai, lėtinis nuovargis. Norėjau būti liekna ir sveika, bet norėti ir daryti yra skirtingi dalykai. Neurologo kabineto durų varstymas, analgetikai, reabilitacinės procedūros tapo kasdienybės dalimi, kaip ir rytinis kavos puodelis“, – savo ankstesnį gyvenimą prisimena Sandra.
Pernai, besibaigiant vasarai, moterį ištiko širdies veiklos sutrikimas.
„Begalinis skausmas užspaudė krūtinę, vos galėjau įkvėpti oro, akyse buvo tamsu, mintyse – baimė. Artimieji skubiai iškvietė medikus ir nepraėjus nei 15 minučių gulėjau greitosios medicinos pagalbos automobilyje įjungtais švyturėliais. Mintyse vis kartojau: Dieve, prašau, ne šiandien… Aš taip norėjau gyventi!“ – baisiausią savo gyvenimo dieną prisimena Sandra.
Gydytojai moterį pastatė ant kojų – širdies darbą stabilizavo, tačiau lėtinės sveikatos problemos, žinoma, niekur nedingo.
„Tik užvėrus gydymo įstaigos duris, pasižadėjau daugiau mylėti ir rūpintis savimi. Tada sekė klausimai sau „o kaip tai daryti?“ Buvau girdėjusi ir net įsiminus sakinį: maistas – galinga medicinos forma. Taip mano „Google“ paieškoje atsirado raktiniai žodžiai „sveika mityba“, – pasakojo Sandra ir prisipažino, kad iškart pasimetė informacijos gausoje: kuri informacija patikima ir patikrinta, kokios taktikos gali tikti būtent jai ir ką pasirinkti, liko neaišku.
Galiausiai moters dėmesį patraukė emocinio valgymo problematika.
„Išgryninau savo valgymo įpročius ir supratau, kad būtent tai mano problema, – yra įsitikinusi Sandra. – Perfekcionizmą ir stresą darbe nuramindavo dar vienas gabalėlis picos. Negaliu pasakyti, kad labai daug valgydavau, bet dažniausiai – kas papuolė, kada galiu.“
Po emocinio valgymo stovyklos, išsamių konsultacijų ir padedama dietistės Vaidos Kurpienės, Sandra pradėjo per dieną valgyti 5 kartus.
„Vadovavausi maisto derinimo taisyklėmis, atlikdavau emocinio valgymo nuraminimo pratimus. Pirmieji 10 kilogramų „nukrito“ per 72 dienas. Pagerėjo miegas, nuotaika, darbo našumas, santykiai su artimaisiais, sumažėjo reikalingų drabužių dydis. Tobulas jausmas!“ – pokyčių rezultatais vis dar neatsidžiaugia moteris.
Dietistė Vaida Kurpienė kviečia susimąstyti, kad mityba sudaro labai didelę dalį mūsų gyvenimo: mes galvojame, ką valgysime, kokius produktus rinksimės mūsų sugalvotam patiekalui, eisime apsipirkti, gaminsime maistą, valgysime. Tad pasikeitimai, susiję su mityba, yra labai svarbūs ir kartais, atrodo, nelengvi. Būtent dėl to, įsitikinusi Sandra, reikalingas artimų žmonių palaikymas ir pagalba.
„Man padėti prašiau kolegių ir šeimos narių. Iš emocinio valgymo stovyklos parsivežiau didelį žinių bagažą, tad reikėjo pagalbos siekiant šias žinias pritaikyti gyvenime“, – sako moteris.
Sandra sugalvojo dar vieną savęs motyvavimo būdą: „Susikūriau „Instagram“ paskyrą @greitai_sveikai_skaniai. Tada sveiko maisto receptų paskyra su 6 sekėjais mane motyvavo sugalvoti sveiką patiekalą, nufotografuoti ir laukti palaikymo širdučių. O kaip buvo gera! Kokia tai motyvacija. Negaliu sustoti ir suklysti“. Dabar jos paskyra turi daugiau nei 750 sekėjų, kuriuos džiugina sveiki ir akiai patrauklūs patiekalai.
„Dabar esu viena laimingiausių moterų, – drąsiai sako per 7 mėnesius daugiau nei 20 kg atsikračiusi Sandra. Su antsvorio kilogramais išnyko ir kamavusios ligos. – Būsiu dar laimingesnė, jei ši mano istorija kažką įkvėps pokyčiams! Labai tikiuosi ir viską darysiu, kad daugiau gyvenime neišgirsčiau: „Atsiprašau, tačiau šios suknelės tokio didelio dydžio neturime.“
Per pastaruosius metus moteris pakeitė ne tik mitybos įpročius, tačiau ir stilių: atsirado daugiau spalvų ne tik mintyse, bet ir spintoje.
„Atradusi santykius su savimi, keičiau plaukų spalvą, kvepalus, stilių“ – pasakoja Sandra.
Kai aplinkiniai pastebėjo savo pažįstamosios pokyčius, dažniausiai klausdavo: kas pasikeitė tavo gyvenime? Gal įsimylėjai?
„Taip džiugiai ir nuoširdžiai atsakydavau: O, taip – save!“ – kvatoja kaunietė. – Buvau ir esu mylima savo aplinkos, todėl artimieji tolerantiškai reagavo į mano prašymus nelaikyti maisto matomose vietose, neklausti manęs, ar norėčiau kažko valgyti, nesiūlyti paragauti kažkokio naujo patiekalo. Iš prigimties esu valdinga asmenybė ir užbėgdama įvykiams už akių nubrėžiau naujas ribas bei taisykles.“
Sandra juokauja, kad anksčiau jai atrodydavo, kad storėja net nieko nevalgydama, o štai jos vyrui ir dukrai svoris nesikeičia, kad ir ką bei kaip jie valgytų.
„Kaip mano šeima džiaugiasi mano pokyčiais! Džiaugiasi mano laime. Dukra su džiaugsmu man skolina savo S dydžio rūbus!“ – pasakoja moteris ir priduria lietuvių kilmės amerikiečių holistinės sveikatos specialistės Ann Wigmore mėgstamą citatą: „Maistas, kurį valgote, gali būti galingiausia medicinos forma arba lėčiausia nuodų forma.“
Kas yra emocinis valgymas?
Jei žmogų kamuoja emocinis valgymas, jis maistą vertina kaip vieną iš būdų susitvarkyti su savo jausmais.
Tikriausiai ir skaitytojai yra patyrę, kaip po darbo namo grįžta pavargę, apimti įvairių neigiamų emocijų, nuovargio ir pradeda save lepinti maistu. Dažniausiai valgoma nesąmoningai, tai, kas pakliūva, kuo saldžiau ar kuo sūriau, kad suteiktume sau malonumo ir taip galbūt atsikratytume per dieną susikaupusių nemalonumų. Jei tokie „valgymo išpuoliai“ gyvenime atsiranda vis dažniau, galbūt net kasdien, diena iš dienos, nejučia atsiranda papildomi nereikalingi kilogramai, pablogėja sveikata ir bendra savijauta.
„Emocinio valgymo griebiamasi, kai jaučiamas stresas, nerimas, vienatvė, liūdesys, baimė ar pyktis. Tačiau emocinis valgymas būdingas net ir vyraujant teigiamoms emocijoms, pavyzdžiui, džiaugiantis. Juk sakome – einame atšvęsime, ir tai darome su maistu bei gėrimais. Taip pat švenčių metu, kai ant stalo patiekta gausybė įvairių skanių patiekalų, o rankos, atrodo, pačios nejučia ima maistą, nors jau seniausiai pasisotinta“, – sako mitybos ekspertė V. Kurpienė.
Stengtis dėl savęs nors ir po žingsnelį
Lieknėti ir pagerinti savo sveikatą žmonėms padedanti dietistė V. Kurpienė sako, kad pokyčių mityboje ir savijautoje gali pasiekti kiekvienas, tik priemonės, priklausomai nuo žmogaus, turi būti parinktos skirtingos.
„Pastebiu, kad vieni žmonės link savo nusibrėžto sieko nori eiti labai tiksliai: jiems labai svarbus tikslus mitybos planas, nurodyti kiekiai kiek, ko ir kada suvalgyti. Priežastys, kodėl jiems reikia valgyti tam tikru metu arba tam tikrus produktus, mažai juos domina. Jiems reikia tikslių instrukcijų, kurių jie galėtų laikytis. Tačiau ir tokiems žmonėms visada akcentuoju: išlaikykite sveiką protą, kai esate neplanuotose situacijose ar tuo metu, kai neįmanoma laikytis tikslių instrukcijų. Tuomet padarykite geriausia ką galite ir jau bus gerai, – pataria dietistė. – Kiti žmonės laikytis tikslių nurodymų nenori, jiems tai atrodo per sunku ir per baisu. Jiems priešingai – svarbu suprasti, kodėl reikia daryti tam tikrus dalykus, jie turi žinoti visų priemonių prasmę ir esmę. Tuomet geriausiai veikia susistemintos programos ar seminarai ar asmeninės konsultacijos.
Bet kokiu atveju, visiems reikia pradėti atskirti, kada kamuoja emocinis valgymas, o kada norisi valgyti dėl fiziologinių priežasčių. Kai vakare esame pavargę, išalkę, atskirti, kur yra emocinis, o kur fiziologinių priežasčių sąlygotas valgymas, yra sudėtinga net pažengusiam šioje srityje. Tad žmogus turi pradėti jausti save, suprasti, kad rūpinimasis savimi yra ne sprintas, o maratonas, tam reikia laiko ir pamažu įgyti žinias bei jas taikyti praktikoje. Klaidų būna ir tai normalu, bet juk taip mes ir mokomės.“
Dietistė V. Kurpienė taip pat pastebi, kad daug žmonių bijo imtis pokyčių, nes jie įsivaizduoja, kad reikės save labai riboti ir kontroliuoti, kad staiga viską reikės iš pagrindų keisti, atsisakyti bendravimo su draugais, o to laikytis bus beprotiškai sunku.
„Jei užsibrėžiate tam tikrus lūkesčius ir norite juos pasiekti, tai susimažinkite juos tiek, kad pasidarytų juokingai paprasta, kai galėsite neabejodami pasakyt: tiek tikrai galiu padaryti! Pavyzdžiui, per dieną suvalgyti morką, per savaitę atsisakyti vienos bandelės, o jei valgote kasdien – pasidalinti ją su bičiuliu. Kartais ir ko nors nedarymas yra geras dalykas, pavyzdžiui, pravažiuoti degalinę, kurioje nuolat sustodavote dešrainių – akcentuoja dietistė. – Kiekvieno žmogaus ribos yra labai skirtingos. Žinoma, jos labai padidėja, kai žmogaus sveikatos būklė yra kritinė. Tačiau niekam nelinkiu tokios būsenos pasiekti, o rūpintis savimi bent mažais žingsneliais kasdien ir atsiminti pasidžiaugti savo pokyčiais, kad ir mažais, bet nuosekliais. Svarbiausia pradėkite. Dabar. “
