Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ profesorius kalbėjo ir apie pavasarinį nuovargį. Pasak pašnekovo, toks nuovargis dažniausiai atsiranda dėl kelių priežasčių. Visų pirma, iš maisto negauname tiek daug vitaminų kiek vasarą ar rudenį. Taip pat visą žiemą trūksta saulės, vitamino D, negano to, šaltuoju metų laiku žmonės mažiau juda, būna užsidarę namuose.

„Fizinis aktyvumas judina organizmą ir iš vidaus, kelia nuotaiką. Be to, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų mityba yra nevisavertė. 50 proc. lietuvių maitinasi tikrai ne taip, kaip turėtų, jiems gresia įvairios mitybos nulemtos lėtinės ligos“, – kalbėjo prof. R. Stukas.

Profesorius priminė, kad serotoninas, vadinamas laimės hormonas yra sintezuojamas žarnyne. Tam, kad jo impulsai eitų į smegenis, būtina gera žarnyno gerųjų bakterijų veikla. Jei veikla sutrikusi, bakterijų nepakanka, serotoninas negali siųsti impulsų į smegenis ir laimės hormonas perdavimas sutrinka.

Rimantas Stukas

Kiek kiaušinių galima suvalgyti per savaitę?

Laidoje buvo aptartas ir kiaušinis – ar tai sveikas produktas, kiek per savaitę galima suvalgyti kiaušinių, ir koks pasirinkimas sveikiausias. Pasak profesoriaus, seniau kiaušinis būdavo pristatomas kaip geležies šaltinis, tačiau dabar to nebesakoma.

„Nors kiaušinyje ir yra geležies, bet taip pat yra ir medžiagų, trukdančių ją įsisavinti. Todėl kiaušinis nebėra pristatomas kaip geležies šaltinis. Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa, žuvis. Tiesa, geležies yra ir augaluose, bet iš ten ji taip pat prastai įsisavinama. Kiaušinis yra priimtas kaip baltymo etalonas, nes jame daugiausiai yra baltymų“, – sakė pašnekovas.

Palyginus žalią ir virtą kiaušinį, neabejotinai laimi virtas, mat medžiagos daug geriau pasisavinamos būtent iš jo.

„Trynyje yra cholesterolio, todėl seniau buvo labai akcentuojama, kad jį reikia riboti. Šiandien kiaušinis yra reabilituotas, ištirta jo cheminė sudėtis. Kiaušinio sudėtyje yra ir kitų medžiagų, jos labai gerai subalansuotos. Jei bendra mityba yra sveika, tai kiaušinis tikrai žalos nedaro ir galime drąsiai juos valgyti“, – kalbėjo prof. R. Stukas.

Kartais žmonės įsivaizduoja, kad kiaušinius valgo tik tada, kai juos aiškiai mato, pavyzdžiui, virtus ar keptus. Tačiau kiaušiniai dedami ir į įvairius patiekalus, todėl nereikėtų pamiršti, kad jie taip pat turėtų būti pridėti į bendrą suvalgomų kiaušinių kiekį.

„Rimtuose moksliniuose žurnaluose rašoma, kad 12 kiaušinių per savaitę, jei mityba yra sveika, žalos nepadarys. Bet lietuvių mityba tikrai nėra palanki sveikatai. Jei norite daugiau kiaušinių, pirma turėtumėte susireguliuoti mitybą.

Daliai žmonių reikėtų kritiškai pažiūrėti, ką valgo, ar suvalgo daug gyvulinės kilmės riebalų. Kartais ir jų nesimato. Pavyzdžiui, valgant dešrą negalvojame, kad ten daug riebalų. Kiaušiniuose yra tikrai labai daug organizmui reikalingų medžiagų, todėl reikėtų sureguliuoti mitybą, kad juos būtų galima valgyti“, – sakė profesorius.

Vienu metu suvalgyti daugiau nei 2 kiaušinių nereikėtų. Tiesa, profesorius pamini, kad nors sportininkai kiaušinių suvalgo daugiau, bet įprastą fizinį aktyvumą turintiems žmonėms to daryti nereikėtų.

Kasdien pusryčiams kiaušinių valgyti nereikėtų

Kiaušiniai dažniausiai įsivaizduojami kaip tradicinis pusryčių maistas. Visgi pagal mitybos taisykles, pusryčiams dažniau reikėtų rinktis angliavandenius.

Kiaušiniai

„Pusryčiams rekomenduojame daugiau angliavandenių turinčio maisto, tai yra košės. Kiaušinis yra baltymai ir riebalai. Pagal tokią sudėtį pusryčiams kiaušinis nėra geriausias pasirinkimas. Bet įvairovei, košė juk kasdien nusibos, todėl kiaušinį galima valgyti ir pusryčiams. Visgi pagal sudėtį kiaušinį geriau valgyti pietums ar vakarienei“, – sakė pašnekovas.

Tačiau profesorius pabrėžia – pusryčiams kiaušinį valgyti tikrai galima, tik labai svarbu, kad tai netaptų kasdienės mitybos įpročiu, mat kas rytą suvalgyti kiaušinį nebūtų itin sveika.

Geriausias pasirinkimas yra virtas kiaušinis.

„Geriau yra virtas kiaušinis nei kiaušinienė, nes kiaušinienė gaminama naudojant riebalus. Be to, pats kepimas nėra geriausias maisto apdorojimo būdas. Virtas kiaušinis bus gerai įsisavintas, jame nebus daug riebalų.

Dar labai svarbu, su kuo kiaušinis valgomas. Galima ant duonos užsitepti sviesto – tiek, kad užsipildytų duonos skylutės, o perteklių peiliu nubraukti, tad sviesto turėtų būti labai plonai. Dalis žmonių mėgsta valgyti su majonezu. Bet jo reikėtų tikrai nedaug, nes net ir mažas kiekis majonezo duoda skonį, nereikia, kad kiaušinis jame plauktų. Idealu, jei valgoma su daržovėmis“, – sakė prof. R. Stukas.

Pervirti, kad trynys pamėlynuotų, tikrai nereikėtų. Pasak profesoriaus, baltymas išvirus turi būti pilnai sutrauktas, kitaip nebus gerai įsisavinamas, o trynys gali būti ir skystesnis.

„Bet turime nepamiršti maisto saugos klausimo. Vištų kiaušinių paviršiuje galima rasti salmonelių. Todėl labai svarbu, kad kiaušinis nebūtų įtrūkęs, nes kitaip salmonelės gali patekti į vidų.

Esminio skirtumo, kokio paukščio kiaušinius valgyti, nėra. Tik, jei kalbame apie vandenyje plaukiojančių paukščių kiaušinius, kaip žąsų ir ančių, čia jau atsiranda rizika, nes jie gali viduje būti užkrėsti salmonelėmis. Tad jie naudojami tik pramonėje, kur tikrai užtikrinama aukšta temperatūra ir salmonelės žūsta“, – sakė prof. R. Stukas.

Laidoje taip pat kalbėta ir apie dietas. Pasak pašnekovo, dabar žodis „dieta“ yra labai plačiai vartojamas ir ne visada teisingai suprantamas.

„Dabar matome populiarių mitybos rekomendacijų, vadinamų dietomis. Buvo dieta pagal kraujo grupę, galime tokį pat surašyti ir padaryti dietą pagal akių spalvą, batų dydį, ir vis tiek kažkam tai tiks. Dalis tokiose dietose yra paimta iš mitybos mokslo, o kita dalis – kūryba. Žmogus, kuris nesidomi mityba, gali pasimesti, kur čia tiesa.

Tačiau reikia galvoti ne tik apie kūno svorį, bet ir apie sveikatą. Kūno svoris gali nukristi jau po mėnesio, o sveikatos sutrikimai pasimatyti tik po metų. Siūlyčiau valgyti įvairų maistą, o jei norite kažkaip kitaip surikiuoti savo mitybą, pasitarti su gydytoju dietologu. Tik jis turi supratimą apie visą organizmą ir gali kritiškai patarti“, – sakė prof. R. Stukas.