Kentėjo nuo emocinio persivalgymo
Pasak Ž. Povilaitytės-Buzaitės, nuo pat paauglystės jai teko kovoti su persivalgymu – dėl emocijų atsiradusiu mitybos sutrikimu.
„Didelio antsvorio neturėjau, bet 17 metų kovojau labai drastiškais būdais, tokio kelio niekam nenorėčiau palinkėti. Šią kovą laimėjau atradusi labai daug mokslinių tyrimų. Maistas veikia smegenų chemiją, todėl, kai jaučiamės labai blogai arba labai labai gerai, renkamės ledus, tortą ir panašiai. Emocijos mus paverčia priklausomais nuo daug cukraus turinčių produktų“, – sakė pašnekovė.
Moters teigimu, kelios situacijos gyvenime ją itin išgąsdino ir privertė pakeisti požiūrį.
„Jaučiau nuolatinį alkį, visą dieną norėdavau valgyti, visada galvodavau apie maistą. Persivalgydavau, eidavau vemti. Prasidėjo skrandžio opos. Ilgai buvau scenoje, kur yra nustatyti tam tikri senosios mokyklos standartai, kad scenoje turi būti liekna. Tai mane irgi vertė drastiškai elgtis su savimi. Kilogramus vis numesdavau, jie vėl sugrįždavo“, – kalbėjo Ž. Povilaitytė-Buzaitė.
Skatina atpažinti emocijas, o ne pulti valgyti
Nesusitaikiusi su tokiu gyvenimu, moteris pradėjo ieškoti informacijos, o vieną perskaitytą mokslinį straipsnį keitė vis kiti.
„Vienas iš mitų yra tai, kad reikia valgyti dažnai ir po nedaug. Nežinau, ar verta nuolat organizme kelti insuliną. Mano raktas į sėkmę buvo tai, kad atsisakiau produktų, kurie kelia priklausomybę, tai paprastieji angliavandeniai, kaip bulvių traškučiai, daug cukraus turintys produktai“, – sakė pašnekovė.
Taip pat, pasak jos, svarbu reguliariai maitintis. Be mitybos labai svarbu fizinis judėjimas, kuris suteikia laimės.
Pašnekovė pabrėžia, kad didelę įtaką mitybai daro emocijos, tačiau vaikystėje dažniausiai niekas nemokė jų atpažinti. Tad itin svarbu mokyti save suprasti, ką jaučiame vienu ar kitu atveju, kas tam padaro įtaką.
„Kai emocijos praeina savo piką, dažniausiai sukyla noras valgyti. Todėl reikia atpažinti emocijas ir suprasti, kada nori valgyti. Labai lengvas dalykas, kaip atpažinti, tai fizinis ar emocinis alkis, tai išgerti porą stiklinių vandens. Jos tikrai atsakys į tą klausimą – jei po jų nori dar valgyti, vadinasi tikrai esi alkanas“, – kalbėjo Ž. Povilaitytė-Buzaitė.
Propaguoja protarpinį badavimą
Laidoje Ž. Povilaitytė-Buzaitė kalbėjo ir apie visiems gerai žinoma mitybos piramidę, kuri dabar yra kontraversiška tema. Mitybos piramidė, pasak pašnekovės, atsirado prieš 50 metų, kai JAV kilo didelis susirūpinimas dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
„Politikai pirmą kartą pasaulio istorijoje nusprendė žmonėms pateikti mitybos gaires, kad nesirgtų kraujagyslių ligomis. Tačiau mokslas ėjo į priekį ir kuo toliau, tuo daugiau tyrimų rodo, kad piramidę reikėtų apversti aukštyn kojomis“, – sakė Ž. Povilaitytė-Buzaitė.
Dar viena prieštaringai vertinama tema mityboje yra protarpinis badavimas. Visgi, pasak pašnekovės, daugumai tai atrodo baisu, nes lietuvių kalba čia gana skurdi. Angliškai badavimas dėl sveikatos yra „fasting“, o nesveikas badavimas dėl nepritekliaus – „starving“.
„Aš užsiimu protarpiniu badavimu. Esu už tuos pokyčius, kurie lengvai pritaikyti prie žmogaus gyvenimo būdo. Per parą turiu 16 valandų nevalgymo langą. Kadangi darau tai nuo vakaro iki kitos dienos pietų, tai yra labai paprasta. Aš tai propaguoju jau kokius 3 metus ir tai nesuteikia jokio diskomforto. Net ir pusryčiai dažnai išmokstamas dalykas. Žinoma, vaikų mityba yra kitokia, aš kalbu tik apie suaugusius. Ryte pusryčiauti nėra taip privaloma, nes mūsų hormoninė sistema pasirūpina, kad būtume energingi ir be maisto“, – kalbėjo pašnekovė.
Ž. Povilaitytė-Buzaitė pabrėžė, kad svarbiausia yra pamilti save, o sveikai maitintis ir sveikai gyventi yra smagu ir ne taip sunku.
