– Žodis „dietologija“ daugeliui žmonių dažniausiai asocijuojasi su lieknėjimu. O kaip yra iš tikrųjų?

– Dietologija – tai mokslas apie maistą ir maisto medžiagų įtaką sveikatai. Dieta turėtų būti asocijuojama ne su specialia mityba, o su kiekvienos dienos maisto racionu. Koks žmogaus racionas, tokia ir jo dieta. Jei kalbame apie dietologiją kaip apie mokslą, žinoma, kad maistas mums daro didžiulę įtaką. Netinkamai maitindamiesi galime sau pakenkti ir atvirkščiai – maistas mus gali apsaugoti nuo žalos.

– Ar keičiasi visuomenės požiūris į dietologiją?

– Manau, keičiasi, ir vis labiau. Daugiau žmonių pradeda mąstyti, ką deda į burną, pradeda jausti, kad vartojant kai kuriuos maisto produktus jaučiasi prasčiau, ėmus vartoti kitus produktus – geriau. Vis daugiau žmonių susimąsto, kaip jie gyvena, koks jų gyvenimo būdas ir mityba.

– Kokia mityba turėtų vyrauti fiziškai aktyvaus žmogaus gyvenime?

– Aš esu įvairiapusės mitybos šalininkas. Pripažįstu vegetarizmo, veganizmo, visavalgystės ir kitų mitybos rūšių naudą. Manyčiau, kad žmogus turėtų gauti maistinių medžiagų iš visų maisto grupių, o jei kurių nors produktų nevartoja, pasipildyti jų turėtų su natūraliais papildais arba atsirinkti tam tikras maisto grupes, kuriose yra panašus tų maistinių medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, jei žmogus nevalgo mėsos ir negauna pakankamo kiekio geležies, reikėtų geležies atsargas papildyti vartojant jos papildus ar atrasti geležies turinčio augalinės kilmės maisto. Tačiau to maisto resursas turėtų būti žymiai didesnis.

– Koks yra optimalus valgymų skaičius per dieną?

– Medicinoje rekomenduojama valgyti penkis kartus per dieną – trys pagrindiniai valgymai ir du papildomi. Tačiau pažįstu daug žmonių, kurie valgo mažiau kartų ir jaučiasi puikiai. Tai visgi turėtų būti susiję su fiziniu aktyvumu, kiekvienas esame labai individualus ir kinetiškai, ir fiziškai, tad valgymų skaičius kiekvienam gali būti skirtingas.

– Kokio maisto turėtų vengti sveikas, aktyvus žmogus?

– Reikėtų vengti itin perdirbto maisto – traškučių, saldainių, konditerijos gaminių, greitojo maisto ir pan. – arba kiek įmanoma sumažinti jo vartojimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad dažnai valgant perdirbtą maistą žmogui kyla didesnė rizika susirgti onkologinėms ligomis, išsivystyti lėtiniams uždegimams. Su kiekvienu valgymu tokia rizika tik didėja.

– Jūs dalyvaujate projekto „Aktyvumas – sveikata“ organizuojamuose seminaruose. Kokią pagrindinę žinutę akcentuojate klausytojams?

– Džiugu, kad išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ ir Sporto rėmimo fondas inicijavo tokį projektą ir organizuoja seminarus. Juose kalbama apie fizinį aktyvumą, jo naudą ir reikiamus elementus sveikai gyvensenai. Mano pagrindinė žinutė tokia, kad reikia vengti itin perdirbto maisto, rinktis kuo įvairesnius patiekalus. Taip pat noriu pabrėžti, kad maistas gali paskatinti uždegiminius procesus arba juos sumažinti. Šiais laikais suvartojama ypač mažai skaidulų. Žmonės per mažai valgo daržovių, viso grūdo duonos gaminių. Dažniau vartojant tokius produktus būtų žymiai lengviau mūsų virškinimo sistemai, tai prisidėtų ir prie nutukimo prevencijos. Yra ir kita sveikatinimo medžiagų grupė – omega-3, jūrinės kilmės maisto medžiagos, randamos jūros dumbliuose, žuvyje. Jų mes suvartojame per mažai, nors jos tikrai padėtų slopinti sudėtingus uždegiminius procesus.

Bėgimas

– Tiesa ar mitas, kad pusryčių nepavalgęs asmuo negali produktyviai pradėti dienos?

– Tai labai individualu. Aš visada rekomenduoju valgyti pusryčius, nes pirmoje dienos pusėje mes turėtume gauti didžiausią dienos maisto dalį. Tai susiję ir su mūsų energijos kiekiu, ir su tos energijos sunaudojimu. Jeigu mes gausiau pavalgome vakare, prieš eidami miegoti, vadinasi, mes tas atsargas kaupiame savo organizme, o jei gauname ryte, pirmoje dienos pusėje, tai per dieną sunaudojame tą energijos kiekį. Taip maistas nesikaupia mūsų kūne ir lėčiau priaugame svorio. Ryte suvalgę pusryčius, vakare anksčiau pajusime alkį, todėl ir anksčiau pavalgysime, neprisivalgysime prieš naktį. Netgi patariama, kad jei žmogus nori numesti svorio, turi pradėti valgyti pusryčius.

– Ar yra produktas, kurį suvalgius tampi fiziškai aktyvesnis?

– Iš tiesų yra maisto produktų, kurių suvalgius norisi eiti miegoti, yra ir tokių, kurie suteikia žvalumo, energijos. Tokie produktai tiesiog lengviau virškinami. Juos pasisavindamas organizmas sunaudoja mažai energijos, ji lieka žmogui – judėjimui, aktyviai veiklai. Lengviau virškinamas yra augalinės kilmės maistas, pavyzdžiui, daržovės. Jos racione turėtų dominuoti. Šiek tiek lengviau nei mėsa virškinama žuvis, tačiau tai priklauso nuo jos rūšies. Jei ji riebi, bus sunkiau virškinama nei liesa mėsa ar žuvis.

– Kaip reikėtų vartoti kavą ir šokoladą, ar tai naudinga fiziškai aktyviam žmogui?

– Nėra nenaudingų maisto produktų, reikia žiūrėti, kaip maistas paruoštas ir apdorotas. Kava nėra lygi kavai, šokoladas – šokoladui, pienas – pienui, mėsa – mėsai. Kodėl taip sakau? Jeigu mes kavą geriame paskrudintą labai aukštoje temperatūroje, joje susiformuoja kancerogeninių junginių, jie mokslininkų vadinami galutiniais glikacijos arba galutiniais lipoksidacijos junginiais. Toks yra sudegęs cukrus. Šie junginiai greitina senėjimo, skatina uždegiminius procesus, tad tokių produktų reikėtų vengti. Kuo ilgiau užplikytoje kavoje būna tirščiai, tuo daugiau vandenyje prisikaupia žalingų junginių, tad mes geriame mažiau sveiką kavą. Jeigu ją geriame iš nestipriai apskrudusių pupelių, filtruotą ar espresso, kur vanduo per kavą perbėga greitai, tokioje kavoje susikaupia žymiai mažiau kancerogeninių junginių. Jei kava švelniai paskrudinta ir dar filtruota, joje nebus pavojingų junginių, o rasime organizmą saugančių antioksidantų. Taip pat yra su šokoladu. Pagrindinė jo sudėtis yra kakava, tai puikus antioksidantas ir maisto medžiagų šaltinis, tačiau jeigu šokolade yra daug sviesto ir tik 30–50 proc. kakavos, jis yra žymiai mažiau naudingas negu 70–90 proc. kakavos turintis šokoladas. Viskas labai priklauso nuo cukraus ir sviesto kiekio.

– Ką labiausiai norėtumėte akcentuoti, patarti?

– Norėčiau patarti visuomenei kuo dažniau maistą ruošti patiems namuose. Mokykime savo vaikus gaminti, nes šiandien aktyviai dirbant greitojo tiekimo kompanijoms žmonės vis rečiau ruošia maistą namuose. Vis dažniau užsisakoma iš kavinių, restoranų, o juose tikrai naudojamos ne tokios kokybiškos žaliavos kaip žmogus pats ruoštų namuose. Dedami įvairūs priedai, kad maistas ilgiau galiotų. Tad gaminkime namuose, mokykime jaunimą, stenkimės, kad tas pats patiekalas nesikartotų tris dienas iš eilės, būtų įvairiapusis ir, žinoma, vartokime kuo mažiau perdirbto maisto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją