Pasak gydytojos, šaltuoju metų laiku paūmėja odos ligos, tokios kaip žvynelinė, atopinis dermatitas, oda dar labiau išsausėja nei įprastai, ją niežti.
Vienas iš paprasčiausių dalykų, ką reikėtų daryti rudenį ir žiemą, tai po dušo patepti kūno odą drėkinančiu losjonu su 10 proc. šlapalo.
„Jis puikiai sudrėkina, suminkština odą. Galima rinktis ir kūno sviestą. Mes dažniausiai rekomenduojame rinktis drėkinančius kūno losjonus iš vaistinės, nes jie odą sudrėkina geriausiai“, – sakė J. Ūselienė.
Tuo metu veido odai šaltuoju metu gali kilti įvairių iššūkių.
„Kalbant apie moteris nuo 30 iki 60 metų, paprasčiausias dalykas yra būtinai naudoti prausiklį ir drėkinantį kremą. Dar ne visi šiais laikais juos naudoja, nors ir gali pasirodyti keista. Kremo iš tikrųjų reikia. Yra ir serumai, kurie naudojami norint papildomo efekto, gaivesnės odos. Galima papildomai naudoti hialurono rūgšties serumus – geriau rinktis tokius, kurio sudėtyje yra skirtingos molekulinės masės rūgščių, nes jos patenka į skirtingus odos lygius“, – kalbėjo gydytoja dermatologė.
Gydytoja primena, jog ant tokio serumo turėtų būtų parašyta, kad jame yra skirtingos molekulinės masės rūgščių. Taip pat žiemą verta naudoti vitamino C serumą.
„Manoma, kad jis stiprina kapiliarus, bet taip pat naudojamas kolageno sintezei. Jis prasiskverbia gana giliai į odos sluoksnius. Vitamino C serumas ryte arba vakare, priklausomai nuo koncentracijos, yra geras dalykas“, – sakė pašnekovė.
Norint išnaudoti šaltąjį metų laiką, kad oda pagražėtų, gydytoja pataria vakarais naudoti priemones su rūgštimis ar retinoliu, proretinoliu. Jie gali būti ir kremuose, ir serumuose, tačiau serumai dažniausiai būna efektyvesni. Tokiu būdu galima veikti pigmentines dėmes, poras, turėti mažiau spuogų.
Neretai žiemą vietoje drėkinančio kremo perkamas maitinamasis. Tačiau ar toks pasirinkimas tinkamas?
„Tai labiau priklauso nuo to, ką žmogus veikia kiekvieną dieną, ir kokia yra oda. Jei žmogus visą dieną leidžia patalpose, su maitinamuoju kremu, ypač, jei oda riebi, gero rezultato nebus, gali užsikimšti oda ir atsirasti spuogelių. Maitinantį kremą reikėtų rinktis labai sausai odai arba tiems, kurie daug laiko praleidžia lauke“, – sakė gydytoja dermatologė.
Pasak jos, ne visada būtina pakeisti kremą žiemą, nes gali tikti ir drėkinamasis kremas – jį galima pasirinkti kiek riebesnį. Įdomu tai, kad oda keičiasi pagal metų laiką, todėl reikia stebėti, ar tas pats kremas tinka ir žiemą, ir vasarą. Naktinį kremą galima naudoti su daugiau veikliųjų medžiagų.
„Jei žmogus daug laiko praleidžia lauke, reikėtų rinktis apsauginį kremą nuo šalčio, dar geriau, jei jo sudėtyje yra ir SPF50 ar bent 30. Jei diena saulėta ir lauke yra sniego, UV spindulių tikrai gauname“, – kalbėjo J. Ūselienė.
Žvarbiu oru į lauką einant be jokio kremo, oda gali tapti plonesnė, sausesnė, atsiranda smulkių įtrūkimų. Dėl to į odą lengviau patenka mikrobai ir alergenai, be to, pradeda ryškėti kapiliarai.
Vaikų be kremo išleisti į lauką nepatariama – beveik visiems vaikams galima tepti apsauginius kremus nuo šalčio, o jei tokio neturite, galima panaudoti kokoso aliejų. Jis netinka drėkinimui bei suaugusiems, bet vaikams apsaugoti nuo šalčio yra tinkamas.
Gydytojos laidoje buvo paklausta, ženklai rodo, kad jau reikėtų apsilankyti pas gydytoją dermatologą, kai oda vis kenčia nuo šalčio. Pasak pašnekovės, ženklų gali būti pačių įvairiausių – raustanti, šerpetojanti oda, dideli raudoni spuogai, išryškėję kapiliarai.
„Tai lyg labiau estetinės problemos, bet jos gydomos vaistais. Aišku, jei yra stiprus niežėjimas, bėrimai, pas gydytoją dermatologą tikrai reikėtų apsilankyti“, – sakė J. Ūselienė.
