Apie tai kalbėjome su sveikatos mokslų daktaru, gyvensenos medicinos mokslininku Tomu Vaičiūnu.
Mityba turi nuo 60 iki 75 proc. įtakos susidaryti lėtinei ligai
Kaip pasakojo dr. T. Vaičiūnas, liūto dalis mirčių Lietuvoje yra sąlygota lėtinių neinfekcinių sutrikimų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, virškinamojo trakto, onkologinės, endokrininės ligos.
„Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie sąlygoja šių ligų atsiradimą, yra netinkama mityba, fizinis pasyvumas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Tai dažniausios priežastys, kodėl žmonės suserga šiomis ligomis ir po to miršta. Be to, turint lėtinį sutrikimą, sunku tikėtis itin kokybiško gyvenimo“, – pasakojo pašnekovas.
Sunku patikėti, bet tai, ką valgome, iš tiesų sudaro didžiulę dalį mūsų sveikatos. Pasak dr. T. Vaičiūno, skaičiuojama, kad mityba turi nuo 60 iki 75 proc. įtakos susidaryti lėtinei ligai.
„Mityba tikrai sudaro didžiulę susirgimų dalį. Tada kyla klausimas – tai kas toje mityboje negerai?“, – klausimą, į kurį daug lietuvių ieško atsakymo, uždavė daktaras.
3 pagrindiniai veiksniai, kuriuos savo mityboje turėtume keisti
Pasirodo, yra 3 pagrindiniai veiksniai, kuriuos savo mityboje turėtume keisti iš esmės.
„Lietuvoje išskiriami 3 pagrindiniai dalykai: vartojame per daug baltų miltų, paprasto cukraus, ir per daug sočiųjų blogųjų riebalų. Ko labai trūksta ir kas sukelia mažesnę riziką ligoms – labai stokojame vaisių ir daržovių, sėklų, riešutų ir pilno grūdo produktų“, – išvardijo pašnekovas.
Vienas iš didžiausių „peilių“ mityboje yra raudona perdirbta mėsa, kuri lietuviams tarsi įaugusi į kraują. Juk neįsivaizduojame pusryčių stalo be rūkytos dešros ar kumpelio, bulvinių patiekalų – be spirgučių, o atsidarius šaldytuvą bei pamačius, kad jame nėra jokios rūkytos dešros, neretai susimąstome – galbūt jau laikas eiti į parduotuvę.
O būtent šie gaminiai yra vieni iš vėžio sukėlėjų.
„Ypač daug suvartojame perdirbtos raudonos mėsos, labai mažai valgome ankštinių daržovių. Perdirbti mėsos gaminiai, dešros, kumpiai yra tarsi lietuvių tradicijų dalis, tačiau jų vartojame labai per daug. Šie gaminiai yra pirmos grupės kancerogenai, sukeliantys onkologinius susirgimus, taip pat jie yra didelis lėtinių ligų rizikos veiksnys“, – sakė pašnekovas.
Pagal naujausias rekomendacijas, perdirbtą mėsą reikėtų vartoti ne dažniau nei kartą per savaitę, o visą kitą mėsą – ne dažniau nei kartą per dieną.
Visgi žalios mėsos nevalgome, tad iš esmės visa mėsa yra vienaip ar kitaip perdirbta. Todėl kyla klausimas – kur yra riba, kai perdirbimas jau viršija sveikos mitybos ribas?
Daktaras paaiškina: jei sudėtyje perdirbto produkto matome daugiau nei žaliavos ir prieskonių, valgyti to nereikėtų, nes toks produktas yra stipriai perdirbtas.
„Dabartinėje pramonėje, kai stokojame žaliavos, o poreikis yra milžiniškas, nes gyventojų skaičius smarkiai auga, atsiranda kompensacinės medžiagos. Tokiu atveju žaliava sudaro apie 60 proc. tūrio, o visa kita yra įvairūs priedai, riebalai, trans-riebalai“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Sumuštinius keisti į košes
Tad tradiciją valgyti pusryčiams sumuštinį su rūkyta dešra reikėtų kuo greičiau keisti. Ne tik dėl perdirbtos mėsos, bet ir dėl to, kad tokie sumuštiniai nėra maistingi, todėl jau nuėjus į darbą po valandos norėsis užkandžiauti.
„Pamiršome nuostabų dalyką, kurį turime – pilno grūdo košes, tokias kaip grikių, žalių grikių, sorų kruopų. Tikrai turime daug maistingų pasirinkimų. Maistingas reiškia tai, kad alkio jausmą pajausite po 2 valandų, todėl mažiau užkandžiausite.
Pati nevertingiausia iš grūdinių kultūrų yra manų košė. Vengti reikėtų visų baltų ir nepilno grūdo košių. Jei ant pakuotės neparašyta pilno grūdo avižos, kviečiai ar kita, reikėtų padėti į šalį ir pasirinkti pilno grūdo. Rinktis reikia ne grikių, lęšių dribsnius, o grynus lęšius, grikius“, – kalbėjo pašnekovas.
Svarbu ne tik kruopų pasirinkimas, bet ir su kuo mes jas valgome. Jei į grikių košę pridedame spirgučių ir itin daug sviesto, košė tampa tokiu pat sveikatai nepalankiu maistu, kaip ir paprastas sumuštinis.
Su pilnagrūdžiais produktais vertėtų valgyti kuo daugiau gerųjų angliavandenių – tai yra vaisių, uogų, riešutų. Kaip pasakoja daktaras, su grikiais galima valgyti pakeptas morkas, svogūnus, grybus – taip išlaikote didžiulį patiekalo maistingumą.
Pasak dr. T. Vaičiūno, šiais laikais negalime teisintis, kad sunku suvalgyti reikiamą daržovių kiekį.
„Galime diskutuoti dėl daržovių kokybės, kai jos nėra sezoninės, bet matome jas parduotuvėse. Bet jei jas lyginame su produktais, gausiais sočiųjų riebalų, vis tiek geriau vartoti parduotuvėse esančias daržoves. Pasirinkimo turime daug, galima keisti pateikimo būdus, stengtis atrasti naujus skonius. Neišbandome daugybės produktų.
Pagalvokite – mėsos skonį išgauname tik su prieskoniais, jei jų nenaudosime, niekas paprastos virtos mėsos nevalgys. Tačiau visi gamtos suteikti produktai jau patys turi labai skirtingus skonius, kurių su niekuo nesumaišysime, todėl juos reikia ragauti, derinti ir pajausti skonį“, – apibendrino pašnekovas.
