Apie testosterono mažėjimą papasakojo Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekauskas ir vidaus ligų gydytojas prof. Virginijus Šapoka.
Dažniausiai pasireiškia sumažėjusiu potraukiu lytiniams santykiams
Nors kartais terminas andropauzė yra vartojamas, iš tiesų, pasak gydytojų, taip sakyti nėra tikslu, nes pauzės vyriškuose hormonuose nėra, jie tik labai lėtai mažėja. Didžiausias testosterono kiekis yra apie 20–25 gyvenimo metus, o po šio laiko kiekvienas vyras pradeda po truputį jo prarasti. Visgi greito hormonų kritimo, koks yra prasidėjus menopauzei, vyrai nepatiria, mat testosterono prarandama tik po vieną ar kelis procentus per metus. Tad pavadinti tai vyriška andropauze būtų netikslu.
Hormonų mažėjimą nulemia keli veiksniai. Vienas iš jų, kurio niekaip nepavyks pakeisti, yra amžius. Prie hormonų sumažėjimo prisideda ir nutukimas, kitos ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Savo trigrašį į hormonų mažėjimo procesą įkiša ir prastos emocijos, stresas, įtampa, gyvenimo būdas.
Prof. V. Šapoka pastebi, kad prisidėti gali ir nuolatinis sėklidžių traumavimas, taip pat tam tikrų ligų, pavyzdžiui, vėžio, gydymo būdai.
Dr. A. Čekausko teigimu, pakankamo testosterono kiekio išlaikymas yra tik viena iš siekiamybių vyresniame amžiuje.
„Yra terminas „sėkmingas amžėjimas“. Dažnai kalbame apie lytinės funkcijos išlaikymą, tačiau pirmiausia svarbu išlaikyti judėjimą, būti nepriklausomam, gebėti save realizuoti“, – kalbėjo gydytojas.
Testosteronas yra statybinis hormonas ir, kaip pasakoja gydytojai, jis reikalingas smegenims, kaulų formavimuisi, jų išlikimui. Manoma, kad apie 60-metį jau 20 proc. vyrų turi mažesnį testosterono kiekį nei reikėtų, o 70-80 metų vyrų grupėje net pusė jų gali turėti mažesnį šio hormono kiekį nei reikia.
Tačiau kaip suprasti, kad testosterono kiekis yra sumažėjęs? Pašnekovų teigimu, patys vyrai dažniausiai į urologą kreipiasi dėl sutrikusių lytinių santykių, o tada ir gali paaiškėti testosterono trūkumas.
„Testosterono sumažėjimas labiausiai pasireiškia sumažėjusiu noru turėti lytinius santykius. Taip pat lytiniai santykiai retėja, mažėja sėklos kiekis, gali pasikeisti pojūčiai, prireikia daugiau laiko erekcijai“, – sakė dr. A. Čekauskas.
Dr. A. Čekauskas pasakojo, kad jei su nuolatine partnere vienas iš keturių lytinių aktų yra nesėkmingas, jau galima manyti, kad yra lytinės funkcijos sutrikimas ir reikia kreiptis pagalbos į gydytojus.
Testosterono trūkumas gali pasireikšti kognityvinio mąstymo sunkumais, raumenų silpnumu ir raumenų masės mažėjimu, depresija, lytinės funkcijos sutrikimu, libido sumažėjimu. Jei tai kelia diskomfortą pacientui, paskiriamas gydymas.
Visgi erekcijos sutrikimus lemia ne vien testosterono trūkumas. Pasak profesoriaus, laikina lytinė disfunkcija gali atsirasti ir tokiame gyvenimo etape, kai patiriama daug streso, įtampos.
Vartojant papildomai – gali grėsti nevaisingumas
Profilaktiškai atlikti testosterono tyrimų nepatariama.
„Nesiūlyčiau atlikti testosterono tyrimo profilaktiškai, galite netgi susigadinti savo psichologinę savijautą, nes nebūtinai žemas testosteronas turi pasireikšti blogais simptomais. Be to, ir gydymas paskiriamas tik tada, jei yra bent du žemo testosterono simptomai“, – sakė dr. A. Čekauskas.
Prieš skiriant papildomą testosterono vartojimą, pasak gydytojo, tai turi būti gerai apsvarstyta.
„Neturėtų visi dabar pradėti naudoti testosterono – jei jo lygis normalus, papildomas jo vartojimas nieko gero neduos. Testosterono skyrimas taip pat turi būti labai gerai pasvertas. Tik tada, jei dėl žemo testosterono yra simptomai, pradedame galvoti apie jo skyrimą“, – kalbėjo dr. A. Čekauskas.
Testosterono skirti tam tikrais atvejais nereikėtų – pavyzdžiui, kai yra šlapinimosi sutrikimai, padidėjusi prostata, jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, jei yra miego apnėja, širdies nepakankamumas, padidėjęs hematokritas.
Prof. V. Šapoka pastebi, kad dažnai jauni žmonės vartoja testosteroną ne dėl to, kad dėl tam tikrų simptomų jį paskyrė gydytojas, bet dėl noro užsiauginti kuo didesnius raumenis.
Tačiau tai gali smarkiai pakenkti. Pasak dr. A. Čekausko, toks vartojimas gali sukelti vaisingumo problemas, nes testosteronas vaisingumo negerina, o jį blogina.
„Jis neturėtų būti skiriamas net pakaitinei terapijai, jei vyras dar planuoja turėti vaikų“, – sakė gydytojas. Todėl nepatartina vartoti testosterono be mediko paskyrimo.
Padės fizinis aktyvumas
Sutrikus erekcijai, visų pirma reikia išsiaiškinti, kas tai galėjo sukelti, ir tik tada pradėti gydymą. Gali būti, jog vaistų gydymui neprireiks, užteks gyvensenos pokyčių.
Visų pirma, kaip patarė gydytojai, reikia pasiekti tinkamą kūno masę – sumažinus svorį, testosterono gali padaugėti. Svarbi ir mityba – yra duomenų, kad Viduržemio jūros dieta prailgina kokybišką gyvenimą. Testosteroną gali padidinti sveikas saulės kiekis, buvimas lauke, gryname ore.
„Įrodyta, kad gali padėti fizinis aktyvumas. Vyresniame amžiuje gali padėti pozicijos pakeitimas lytinių santykių metu. Taip pat verta nepamiršti pasikonsultuoti su kardiologu, nes tai gali būti širdies problemos, taip pat endokrinologu, nes gali būti beprasidedantis cukrinis diabetas“, – patarė dr. A. Čekauskas.
Pasak prof. V. Šapokos, pasitaiko atvejų, kai žmogus itin intensyviai pradeda sportuoti vyresniame amžiuje, nes taip neva nori išvengti ligų ir atsigriebti už tuos metus, kai nesportavo.
„Vyresniame amžiuje nereikia itin intensyviai sportuoti, nebent visą gyvenimą taip sportavote ir dabar norite pratęsti. Bet apskritai itin intensyvus sportas senatvėje padidina oksidacinį stresą, atsiranda lėtinis uždegiminis procesas. Kartais žmogus nieko nedaro visą gyvenimą, o tada sako, kad senatvėje reikia atsigriebti. Tikrai negalima atsigriebti, fizinį aktyvumą galima didinti tik po truputį“, – sakė profesorius.
Tiesa, gydytojų teigimu, yra vaistų, kurie gali padėti ir be testosterono. Tačiau pirma reikia įvertinti, ką žmogus gali pakeisti pats, taip pat ištirti jo būklę.
Svarbiausia – teisinga gyvensena
Pokalbyje buvo aptartas ir klausimas, ar bėgant metams mažėja vyrų vaisingumas. Pasak dr. A. Čekausko, vyrai gali išlikti vaisingi ir iki 90-mečio. Bėgant metams vaisingumas mažėja, bet, panašiai, kaip ir testosterono atveju, nėra vienos ribos, kai jis ima ir sutrinka.
„Yra įrodyta, kad fizinis aktyvumas padeda, tačiau jis neturi būti alinantis. Nedidelis stresas didina testosteroną, didelis stresas jį mažina. Vaisingumą galima išlaikyti ir stengiantis išvengti ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto“, – sakė gydytojas.
Profesorius pridūrė, kad nors vaisingumas ir išlieka, bet vyresniame amžiuje didėja apsigimimų tikimybė.
Dr. A. Čekauskas apibendrindamas pokalbį priminė, kad norint ir senatvėje išlikti kaip įmanoma sveikesniam bei neprarasti erekcijos, svarbiausia yra gyvensena.
„Pirmiausia yra pats žmogus, jo gyvenimo būdas ir išoriniai veiksniai. Mes niekada nenulemsime genetikos, bet savo elgsena ir įpročiais galime sumažinti riziką ir mažiau tampyti liūtą už ūsų. Svarbus kiekvienas faktorius, tai yra ir rūkymas, ir kiti žalingi įpročiai, alkoholis, kuris turi įtakos erekcijos sutrikimams, taip pat piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, antsvoris. Tada jau atsiranda ligos. Taip, gydytojai gali padėti atsiradus ligoms, tačiau svarbiausia yra jų apskritai išvengti“, – sakė gydytojas.
