Atėjus rudens nykumui, į galvą kartas nuo karto beldžiasi ir niūros mintys. Tačiau, pasak K. Poderienės, norint išsklaidyti tokias mintis, puikiai padėti gali fizinis aktyvumas. Jis pagreitina visus procesus mūsų organizme, tarp jų ir smegenų veiklą, o tai pagerina nuotaiką.
„Visi esame girdėję apie endorfinus ir, jei paklaustume žmonių, kodėl jie eina sportuoti, dauguma atsakytų, kad po to jaučiasi geriau. Jie kalba ne apie fizinę, o apie psichinę būklę, nuotaiką“, – sakė pašnekovė.
Rudenį neretai tampame mažiau aktyvūs, o ir pavargę jaučiamės labiau nei pavasarį ar vasarą. Lėtinis nuovargis, kaip pasakojo K. Poderienė, dažniausiai atsiranda dėl nuolatinio streso, kurio vis nepavyksta numalšinti.
„Mūsų smegenys negali būti neužimtos. Jei jų neužimame kita veikla, dažniausiai jos sukasi tose negatyviose mintyse. Sukame visokiausius scenarijus, stresines situacijas. Tuo metu, kai duodame fizinį krūvį, žmogus įsitraukia į jį, galvoja, kaip atlikti judesį. Taip smegenims sudaroma galimybė bent trumpam atsitraukti nuo stresinių situacijų“, – kalbėjo LSU dėstytoja.
Tai padeda smegenims dirbti geriau, patirti mažiau streso ir efektyviau ilsėtis miego metu.
K. Poderienė pastebi, kad judant turime jausti malonumą.
„Judėjimas yra vienas iš didžiausių žmogaus malonumų. Kai jo netenkame, labai gerai tai pajaučiame. Jei vaikas išmoko judėti ir pajautė judėjimo malonumą, vėliau tai priims kaip natūralų poreikį, daugiau judės, daugiau sportuos ir bus sveikas“, – sakė pašnekovė.
Visgi, jei žmogus prieš tai neužsiėmė sportu, viena iš didžiausių klaidų dažniausiai būna tai, kad norisi greito rezultato, o tada pasirenkami per dideli krūviai. Pašnekovės teigimu, geriau rasti tokią veiklą, kuri būtų šiek tiek per lengva, nei iškart griebtis sunkiausio varianto.
„Nepatinka eiti į treniruoklių salę – gal patinka eiti pasivaikščioti į parką, nepatinka vienam – paieškokite draugo, gal galima einant pasikalbėti. Tai bus puiki fizinio aktyvumo priemonė, kuri bent jau nuotaiką padės sureguliuoti puikiai“, – kalbėjo K. Poderienė.
Kiekvieno žmogaus fizinio aktyvumo norma priklauso ir nuo to, ką jis veikia darbe. Jei darbas fizinis, po jo reikėtų stiprinti tas kūno dalis, kurios nedirba įprasto darbo metu. Tačiau, jei visą dieną praleidžiame dirbant sėdimą darbą, fizinio aktyvumo reikia daugiau.
Pasaulio sveikatos organizacija per dieną rekomenduoja kiekvienam nueiti 10 tūkstančių žingsnių, kad kūno galimybės nemažėtų.
„Tačiau daugumai žmonių fizinis aktyvumas dabar yra laiko prabangos klausimas, visi galvoja, kaip tą patį padaryti per trumpesnį laiką. Yra treniruočių metodai, kurie leidžia tą patį rezultatą pasiekti per trumpesnį laiką, pavyzdžiui, intervalinė treniruotė. Tačiau čia reikalinga profesionalų priežiūra, nes didesnė tikimybė, kad gali įvykti kažkas, ko nenumatėme. Jei galime investuoti laiką, tai einame patys į parką ir vaikštome. Jei negalime ir norime greitesnių rezultatų per trumpesnį laiką, bus reikalinga trenerio pagalba“, – sakė pašnekovė.
Pasak K. Poderienės, širdies ir kraujagyslių ligos yra pasekmė, kai tinkamai nenaudojame šių organų. Tam, kad pagerintume ar palaikytume širdies būklę, turime priversti širdį plakti greičiau.
„Toks krūvis širdžiai turėtų tęstis mažiausiai 10 minučių, tai yra pats mažiausias laikas, kiek turi likti suaktyvėjusi širdis. Širdį treniruoja ne pats intensyviausias krūvis, kai dirba daug raumenų – vaikštome, bėgame, važiuojame dviračiu. Ir krūvis turi vykti pakankamai ilgą laiką“, – patarė K. Poderienė.
