„Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu“
Žinių radijo laidoje „Persona grata“ gydytojas pasakojo, kad sveikos smegenys yra tada, kai žmogus jaučia visokeriopą gerovę – fizinę, psichinę, emocinę, taip pat tada, kai jis jaučiasi patenkintas, laimingas.
Pasak dr. J. Fišo, net jei sunku, žmogui reikia sugebėti prisitaikyti prie įvairių emocinių krizių ir situacijų.
„Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu, visada reikia stengtis išlikti optimistu. Palyginus su ukrainiečiais, iraniečiais, mes gyvename labai gerai, todėl nereikia sutirštinti spalvų“, – sakė pašnekovas.
Jei žmogus laimingas, jaučia motyvaciją, smegenys mobilizuoja visą kūną – imunitetas būna stipresnis, geriau gyja žaizdos, kūnas veikia lengviau. Gydytojas pabrėžia, kad motyvacija yra neurolingvistinis programavimas. O su tinkamu mąstymu iš tiesų galime nuversti kalnus.
„Mūsų organizmo rezervai yra milžiniški, neregėti. Man teko susidurti su atveju, kai moteris savomis rankomis atidarė lifto duris, nes ten buvo užstrigęs jos vaikas. Galvos smegenys gali duoti tokį impulsą, kad visi organizmo rezervai staiga atsiskleidžia“, – pasakojo gydytojas.
„Procesorius“, kaip smegenis pavadino dr. J. Fišas, gali duoti signalą net ir labai sunkiai ligai pagerėti. Tačiau, jei nusiteiksite pesimistiškai, būsite nervingas, net ir beprasidedanti ar nesunki liga gali pradėti blogėti, pavirsti į lėtinę ligą ar net į mirtį.
Smegenų veikla smarkiai susijusi su viso kūno ligomis.
„Pagal dabartinę koncepciją, smegenyse yra pilna neuromediatorių, tai tokių tarpininkų. Jie galvoje dūzgia kaip bitės ir perduoda impulsus iš vienos galvos vietos į kitą, labai svarbus jų santykis. Jei vienų padaugėja, kitų sumažėja, atsiranda įvairios patologijos. Pavyzdžiui, depresija, nerimas, šizofrenija ir panašiai. Tada gydymo tikslas būna atstatyti pusiausvyrą.
Kai kuriais atvejais neuromediatorių pasikeitimas veikia emocinę sferą, o emocinė sfera veikia į endokrininę, į antinksčius, hipofizę, kur pasikeičia hormonų pusiausvyra. Tai vėlgi sukelia įvairias ligas“, – kalbėjo dr. J. Fišas.
Manoma, kad nuo brendimo laikotarpio, kasmet 1 proc. smegenų atrofuojasi. Tačiau įdomu tai, kad kitos smegenų dalys perima funkcijas iš jau nebeveikiančių smegenų vietų. Dėl to sugebame mokytis ir net senatvėje galima išlaikyti sveiką protą bei gerą nuotaiką.
Norint išlaikyti sveiką protą, reikia veikti dviem kryptimis
Pasak gydytojo, tam, kad išlaikytume sveiką protą, turime veikti dviem kryptimis. Visų pirma, reikia laikyti sveiką fizinį kūną, antra, laikyti sveiką sielą. Svarbu ne tik mokytis, dirbti, bet ir atsipalaiduoti.
„Mokėjimas atsipalaiduoti ir kartais, nedidelėmis dozėmis, saikingai panaudoti atsipalaidavimo papildomas priemones, yra gerai. Mes šito neneigiame, tai labai svarbu. Mokėjimas atsipalaiduoti yra vienas sveikatos pagrindų. Tie, kurie moka tai panaudoti, neperžengti ribų, gyvena ilgiau. Nuolatinė įtampa sukelia ligas, optimizmas jau nebepadeda, galų gale viskas baigiasi mirtimi. Labai svarbu mokėti išlyginti sistemos balansą. Žinoma, čia sunku neperžengti plonos ribos“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.
Stresas apie save praneša per smegenis
Kiekvienas žmogus gali ištverti skirtingą kiekį streso. Neurologas vaizdžiai sako – kiekvienas žiogelis turi savo smuikelį. Tačiau yra riba, kai galimybės viršijamos. O tai gali pasireikšti įvairiais būdais, dar prieš prasidedant ligoms – pavyzdžiui, širdies plakimu, kraujospūdžio padidėjimu, nutirpimu, mirguliavimais ir panašiai.
Taip pat ir psichiniais simptomais: kai atsiranda nerimas, nemiga, susijaudinimas. Tokiu atveju būtinai reikėtų sustoti ir pailsėti, nors tai ne visada leidžia sąlygos.
„Į šiuos signalus būtinai turime atkreipti dėmesį ir paspausti stabdžio pedalą. Jei yra tokie simptomai, kaip galvos svaigimas, galūnių tirpimas, mirguliavimas, trumpalaikiai atminties praradimai, koordinacijos praradimai, kurie gali praeiti ir per sekundę, būtina geriau perlenkti lazdą su tyrimais nei nesitikrinti. Jei nieko nėra, ačiū Dievui“, – sakė dr. J. Fišas.
Tai, kad sportas būtinas sveikam kūnui, žino visi. Tačiau lygiai taip pat jis svarbus ir norint išlaikyti sveikas smegenis. Tam reikia bent 40 minučių fizinio aktyvumo per dieną, o jaunesniems žmonėms būtinos dar ir jėgos treniruotės – du kartus per savaitę.
Fizinis aktyvumas, pasak gydytojo, labai svarbu, nes tuo metu gaminasi nauji neuronai, atsinaujina sinapsės, suaktyvėja sistema, kuri išveda toksinus iš smegenų.
Vienas iš įdomesnių patarimų, kas gali padėti smegenims, tai lankymasis pirtyse.
„Yra visiškai naujas tyrimas, paskelbtas suomių, buvo tiriamas didelis kiekis žmonių, lankančių sauną, nuo 1 iki 4 kartų per savaitę. Nepaprastai geri rezultatai demencijos prevencijoje, taip pat ir dėl įvairių kitų ligų, depresijos, fibromialgijos“, – sakė dr. J. Fišas.
Laidoje gydytojas kalbėjo ir apie galvos skausmus. Pasak jo, yra daug šios ligos formų, o migrena – viena iš jų.
„Jos kilmė ir eiga dar tyrinėjama, bet yra siūlomas gydymas. Liga susijusi su amžiumi, dažniausiai prasideda brandoje. Dažniausiai prasidėjus menopauzei, vyrui andropauzei, ji išnyksta“, – pasakojo pašnekovas.
Mėgstantys burbėti – serga dažniau ir sunkiau
Kiti galvos skausmai turi daugybę priežasčių, gali kilti dėl kraujagyslių, įtampos. Pastarieji, pasak gydytojo, pasitaiko itin dažnai, ir yra susiję su persidirbimu, pervargimu. Taip pat galvos skausmai dažnai susiję su nepasitenkinimu, neramumu, laimės stoka.
„Niurzgliai apskritai dažniau serga visokiomis ligomis, serga sunkiau ir labai sunkiai pasveiksta“, – pabrėžė gydytojas.
Dr. J. Fišas įsitikinęs, kad požiūrį į gyvenimą tikrai galime pakeisti. O mėgstantiems burbėti – keisti požiūrį būtina.
„Būtinas gyvenime optimistinis požiūris. Kerštingumas, neatlaidumas, įtarumas – šios savybės žlugdo žmogaus sveikatą“, – sakė dr. J. Fišas.
Nors Alzheimerio ligai didelę įtaką daro žmogaus amžius, šią ligą taip pat galima atitolinti. Ypač, jei net pensijoje žmogus išlieka aktyvus ir besidomintis aplinka.
„Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė ligos tikimybė. 90 metų žmogui Alzheimerio ligos tikimybė yra 30 proc. Tuo metu 80 metų – tik 16 proc. Yra ir genetinė predispozicija, bet su gyvenimo būdu ją galima sustabdyti.
Jokiu būdu negalima būti pasyviu pensininku. Tada iškart – galas. Parodos, kelionės, žaidimai, taip pat ir kompiuteriniai, šachmatai, šaškės, bendravimas, tai labai svarbu. Tie, kas turi nuoširdžių draugų, lanko būrelius, trečiojo amžiaus universitetą, bažnyčią, kur yra bendraminčių, be pykčio, be pavydo, apkalbų, tai labai svarbu demencijos ir ne tik jos profilaktikai. O labiausiai padeda meilė. Laimė, kas turi tokią meilę ir gali ilgai gyventi“, – apibendrino gydytojas.
