E. Laurinavičiūtė pastebi, kad atšalus orams, klausimų vaistininkams apie plaukus ženkliai padaugėja. Dažniausiai internetu ir telefonu gyventojai konsultuojasi dėl plaukų slinkimo, sausų, besišakojančių plaukų galiukų, pleiskanojančios galvos odos.

„Sezoninis plaukų slinkimas – natūralus procesas. Manoma, kad plaukai auga ciklais, kurie susiję su metų laikais. Rudenį ir pavasarį plaukai pereina į „poilsio“ ciklą, kurio metu dalis plaukų iškrenta, kad šių vietoje galėtų užaugti nauji. Kiekvienam žmogui per dieną iškrenta vidutiniškai 100–150 plaukų. „Poilsio“ ciklo metu šis slinkimas gali padidėti dvigubai. Todėl visiškai natūralu šiuo laikotarpiu plaukų šepetyje ar duše pastebėti daugiau iškritusių plaukų“, – sako specialistė.

Kas gali lemti plaukų slinkimą rudenį?

Plaukų slinkimą rudenį gali lemti ir sumažėjęs organizmo atsparumas peršalimo ligoms bei nusilpęs imunitetas.

„Rudenį pasikeičia ne tik oras, bet ir mūsų įpročiai – daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, mažiau judame, darbuose ir moksluose patiriame daugiau streso. Kartu pasikeičia ir mitybos įpročiai, todėl organizmas gali nebegauti pakankamai būtinų medžiagų. Tai gali susilpninti imunitetą, o tuo pat metu – ir mūsų plaukus“, – sako vaistininkė.

Neretai padidėjęs plaukų slinkimas gali būti susijęs su nervine įtampa, stipriais emociniais išgyvenimais. Pavyzdžiui, išgyvenus intensyvų stresinį laikotarpį, po kelių mėnesių galime pastebėti, kad pradėjo slinkti plaukai. Taip pat įtaką gali daryti dietos ir staigus svorio kritimas, didelis nuovargis ir miego trūkumas.

Plaukų slinkimas

„Galiausiai, plaukų slinkimui įtaką daryti gali ir temperatūrų pokyčiai. Vasarą plaukai kenčia nuo karščio, intensyvių saulės spindulių, druskingo sūraus vandens. Kai karštį pakeičia žvarbus, lietingas ir vėjuotas ruduo – plaukai dar labiau išsausėja, tampa lengviau lūžinėjantys. Plaukų folikulai gali tapti labiau pažeidžiami, todėl plaukai gali būti linkę sausėti bei slinkti“, – priduria E. Laurinavičiūtė.

Tačiau kaip atskirti, kada plaukų slinkimas – sezoniškas, o kada jį išprovokavo organizmo problemos ar medžiagų trūkumas?

„Plaukų slinkimas gali signalizuoti tokias sveikatos problemas kaip skydliaukės sutrikimai, infekcinės ligos ar uždegiminiai procesai. Todėl jeigu plaukai slenka be jokios priežasties, iškrenta itin dideliais kiekiais, pastebimai sumažėja plaukų apimtis, kartu su plaukų slinkimu kamuoja ir niežulys, galvos odos perštėjimas, pleiskanojimas – vertėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris nustatytų priežastį ir paskirtų gydymą“, – pataria vaistininkė.

5 būdai, kaip sustiprinti savo plaukus

Sezoninio plaukų slinkimo išvengti, ko gero, neįmanoma, tačiau galima stiprinti jų svogūnėlius, kad plaukai augtų stiprūs. Vaistininkė E. Laurinavičiūtė pataria, į ką labiausiai atkreipti dėmesį norint turėti sveikus plaukus?

1 – Aprūpinkite organizmą būtinomis medžiagomis. Net ir prasidėjus rudeniui nepamirškite vaisių bei daržovių, kuriose gausu vitamino C, padedančio gaminti odai ir plaukams būtiną kolageną. Įtraukite į savo valgiaraštį špinatus, kurių sudėtyje gausu geležies, padedančios pernešti maistines medžiagas į galvos odą. Taip pat nepamirškite riebios žuvies – vitamino D šaltinio, kuris reguliuoja keratino gamybą. Pravartu į mitybą įtraukti ir daugiau sėklų, kuriose gausu omega-3 riebalų rūgščių, skatinančių plaukų augimą. Atkreipkite dėmesį ir į baltymus – kiaušinius, raudoną mėsą, pieno produktus. Plaukai sudaryti iš keratino – baltymo, suteikiančio jiems tvirtumo, lankstumo ir elastingumo, todėl baltymai sveikiems plaukams būtini.

Omega-3 riebalų rūgštys

Dažnai pakankamą būtinų medžiagų kiekį organizme vien su maistu užtikrinti sudėtinga, todėl į pagalbą galima pasitelkti maisto papildus. Juose E. Laurinavičiūtė kviečia ieškoti tokių medžiagų kaip biotinas, cholinas, silicis, cinkas, varis, selenas. Jeigu dvejojate, kokie maisto papildai jums tinkami, ar norite individualiai gauti profesionalių patarimų kaip sustiprinti plaukus, galite nemokamai pasikonsultuoti su vaistininkais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu.

2 – Tausokite savo plaukus. Pravartu sumažinti karščiu formuojančių prietaisų naudojimą, chemines procedūras ir intensyvų balinimą, rečiau naudoti plaukų formavimo ir fiksavimo priemones. Į plaukų priežiūros rutiną galite įtraukti priemones, galinčias apsaugoti nuo karščio, kurias rekomenduojama naudoti prieš kiekvieną plaukų džiovinimą ar formavimą. Pravartu vengti itin plaukus įtempiančių šukuosenų, plaukus galinčių žaloti plaukų gumyčių ar segtukų. Visi šie veiksniai gali prisidėti prie plaukų sausėjimo, lūžinėjimo, o kartu – ir slinkimo.

Plaukų džiovinimas

3 – Reguliariai masažuokite galvos odą. Masažas gali padėti suaktyvinti galvos odos kraujotaką. Tai gali turėti teigiamą įtaką greitesniam plaukų augimui. E. Laurinavičiūtė rekomenduoja minkštu šepečiu pamasažuoti galvos odą kasdien bent 5 minutes. Masažuoti galima ir tiesiog plaunant galvą – pirštų galiukais atlikite sukamuosius judesius, įtrindami plaukų priežiūros priemones.

4 – Stiprinkite plaukus iš išorės. Rinkitės kasdienes plaukų priežiūros priemones, kurios gali ne tik drėkinti, maitinti, bet ir stimuliuoti galvos odą ir aktyvinti kraujotaką. Jų sudėtyje ieškokite tokių ingredientų kaip kofeinas, taurinas, aminoproteinai, arbatmedis, alavijas. Pravartu plaukus saugoti ir nuo kenksmingų UV spindulių, kurie gali daryti žalą plaukams net ir šaltuoju sezonu.

E. Laurinavičiūtė rekomenduoja sumažinti tokių priemonių kaip sausi šampūnai naudojimą, nes šie gali užkimšti plaukų folikulus. Tai gali neigiamai veikti plaukų augimą. Tokiais atvejais pravartu pasitelkti į pagalbą ir tokias procedūras kaip galvos odos šveitimas. Jos gali padėti pašalinti galvos odos nešvarumus, o kartu ir atgaivinti plaukus.

Asociatyvioji nuotr.

5 – Atsisakykite žalingų įpročių. Rūkymas daro neigiamą įtaką kraujotakai, gali kimšti kraujagysles. Dėl šios priežasties rūkančių žmonių plaukų folikulai gali negauti pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, būtinų plaukų augimui. Dėl to gali sutrikti plaukų augimo ciklas, suprastėti jų būklė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją