Jei kliuksi skrandis, vertėtų valgyti mažesniais kiekiais
Pavalgius ir pašokinėjus skrandyje galima girdėti kliuksėjimą. Skaitytojas susidomėjo, ar tai normalu?
Pasak gydytojo gastroenterologo, skrandis yra maisto rezervuaras, iš kurio suvalgytas maistas palaipsniui keliauja į žarnyną ir yra toliau virškinamas. Suvalgius didesnį maisto kiekį, ypač skystesnio, ar išgėrus daugiau skysčių, šis turinys gali skrandyje ilgiau užsibūti ir sukelti kliuksėjimą.
B. Kurlinkus pataria, kad tokiu atveju reikėtų stengtis valgyti dažniau ir po mažesnį maisto kiekį kiekvienu kartu.
„To negalint pasiekti, su maistu galima vartoti kasos fermentus, kurie padeda greičiau suvirškinti maistą. Jeigu savijauta negerėja laikantis šių rekomendacijų, reikalinga specialisto konsultacija“, – sakė pašnekovas.
„Daug kam aktualu mityba po tulžies pašalinimo. Ką valgyti, ko ne, ar veiksmingi papildai, kurie imituoja tulžies veiklą?“, – klausė kita „Delfi“ skaitytoja.
Pasak gydytojo, po tulžies pūslės pašalinimo operacijos normaliai savijautai ir sveikatai užtikrinti įprastai užtenka tik dietos rekomendacijų laikymosi, kurias po operacijos pateikia gydytojai chirurgai. Norint išsamesnių rekomendacijų – reikėtų kreiptis į gydytoją dietologą.
Dėl papildų vartojimo efektyvumo, kaip pasakojo pašnekovas, trūksta įrodymais pagrįstos medicinos duomenų, bet juos galima vartoti, ypač ankstyvajame pooperaciniame laikotarpyje. Jie gali padėti virškinimo sistemai greičiau prisitaikyti prie pakitusios veikimo schemos ir tikrai neturėtų pakenkti.
Ar galima kuo nors pakeisti „žarnos rijimą“?
Susidūrus su skrandžio negalavimais, dažnai siūloma atlikti endoskopinį tyrimą. Žmonės jį vadina „žarnos rijimu“. Apie šį tyrimą sklando daugybė istorijų iš asmeninių patirčių ir tai tikrai nėra pati maloniausia ir mėgstamiausia pacientų procedūra. Tad skaitytoja klausė, ar tikrai nėra kitokių galimybių ištirti skrandį ir žarnyną? Ar tikrai jie nekenkia žmogui, juk vis dėl to tai invazija į kūną? Ir kaip dažnai galima taip tirtis?
„Nė vienas tyrimas medicinoje nėra 100 proc. jautrus diagnozuojant ligas. Esant daugeliui skrandžio ir žarnyno susirgimų, endoskopiniai tyrimai pasižymi didžiausiu jautrumu. Tai leidžia gydytojui tiksliausiai nustatyti diagnozę ir paskirti geriausią gydymą. Galima rinktis ir kitus, mažiau ar visai neinvazyvius tyrimus, bet ir jų jautrumas diagnozuojant ligas bus mažesnis. Endoskopiniai tyrimai žmogaus kūnui reikšmingai nekenkia ir atlikimo dažnis nėra apribotas“, – sakė B. Kurlinkus.
Endoskopiją galima atlikti ir su narkoze. Tokiu būdu tyrimas atliekamas pacientams, sergantiems epilepsija, nes kitu atveju tyrimas galėtų išprovokuoti epilepsijos priepuolį, taip pat labai jautriems pacientams, kurie įprasto tyrimo netoleruoja.
Taip atliekamas tyrimas, pasak gydytojo, sveikatai nekenkia, bet dėl taikomos bendrinės nejautros atsiranda papildomų komplikacijų rizika.
Dar vienas skaitytojų klausimas buvo apie žarnyno valymą ir ką apie tai mano gydytojas.
„Dėl tokių procedūrų naudos sveikatai trūksta įrodymais pagrįstos medicinos duomenų, dėl to jų savo pacientams nerekomenduoju. Jeigu yra žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimo požymių, geriausia vartoti probiotikus. Jų efektyvumas yra įrodytas moksliniais tyrimais“, – sakė B. Kurlinkus.
Kas gali padėti kamuojamiems refliukso?
Skaitytoja Justė domėjosi dėl refliukso: „Kiek žinau, rūgštys pradeda kilti, nes susilpnėja raumuo sfinkteris, bet niekur neradau informacijos, kaip jį sustiprinti, kai jau yra bloga situacija. Ar tik vaistai gali padėti, kaip vyksta pats tas procesas? Ką daryti, kai jau kyla rūgštys ir jokie nereceptiniai vaistai nepadeda, kokių produktų griežtai vengti? Ką manote apie visokius linų sėmenų kisielius ir alavijų sultis esant tokiai būklei? Socialiniuose tinkluose šie produktai dažnai siūlomi.“
Pasak B. Kurlinkaus, iš tiesų vienas pagrindinių gastroezofaginio refliukso ligos patogenezinių elementų yra susilpnėjęs raumeninis sfinkteris, skiriantis skrandį nuo stemplės.
Šiam sfinkteriui sustiprinti geriausia yra vengti tų veiksnių, kurie sukėlė jo susilpnėjimą: tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, kava, šokoladas, pomidorai, tabako rūkymas, stresas, antsvoris, nutukimas.
Kaip pasakojo gydytojas, vaistai irgi yra efektyvūs, bet jie dažniausiai veikia tik ligos simptomą – sumažina rūgščių sukeliamą graužimo ar deginimo jausmą, bet pačio raumeninio sfinkterio paprastai nestiprina.
„Kai nuo ligos simptomų nepadeda nereceptiniai vaistai, geriausia kreiptis į specialistą, kuris išsamiai įvertintų būklę ir pateiktų rekomendacijas. Kai kuriems pacientams simptomus gerai sumažina jūsų minimi produktai, nes kiekvienas organizmas individualiai į juos reaguoja. Jeigu tai padeda efektyviai pagerinti savijautą – puiku, jie tikrai nepakenks“, – sakė B. Kurlinkus.
Tikriausiai esate pastebėję, kad rūgštys dažnai kyla patyrus stresą. Štai skaitytoja Rūta pasakoja, kad visą vasarą dėl rūgščių neturėjo problemų, o tik pradėjus eiti į darbą jos iškart pradėjo kilti.
Stresas, pasak gydytojo, yra vienas svarbiausių gastroezofaginio refliukso ligą provokuojančių veiksnių. Dėl streso susilpnėja raumeninis žiedas, kuris skiria skrandžio rūgštų turinį nuo stemplės. Dėl to skrandžio rūgštys patenka į stemplę ir sukelia nemalonius simptomus.
„Norint to išvengti geriausia yra vengti streso. Deja, dažnai tai būna sunku pasiekti. Tokiu atveju reikia pradėti gydyti gastroezofaginio refliukso ligą. Pirma nuo mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos, vėliau galimas ir medikamentinis gydymas“, – kalbėjo gydytojas gastroenterologas.
Nevirškina, pučia pilvą, geriu probiotikų, kažkiek padeda. Ką dar galėčiau padaryti ir dėl ko taip gali nutikti – sveikatos problemas vardijo skaitytoja.
B. Kurlinkaus teigimu, labiausiai panašu, kad tai funkcinis virškinamojo trakto susirgimas. Tokiu atveju savijautą pagerintų subalansuota dieta, tinkamas mitybos bei paros režimas – 8 val. miego, 8 val. darbo, 8 val. poilsio. Taip pat streso vengimas, aktyvi fizinė veikla, pakankamas skysčių vartojimas.
„Jeigu savijauta vis tiek negerėtų, arba mažėtų kūno masė, pastebėtumėte kraujavimo požymius, esate vyresnis negu 50 metų amžiaus, rekomenduočiau kreiptis į specialistą“, – į paskutinį klausimą atsakė gydytojas.
