„Puikiai žinome, kad didelis druskos vartojimas susijęs su pakilusiu kraujo spaudimu ir išaugusia širdies priepuolių bei insulto rizika. Sveikatos patarimuose pabrėžiama būtinybė mažinti druskos suvartojimą, bet tai – sunki užduotis, nes mūsų mityboje yra perdirbtų maisto produktų. O kalis padeda organizmui kartu su šlapimu išskirti daugiau natrio. Mūsų tyrime nustatyta, kad su maistu gaunamas kalis susijęs su didžiausiu moterų sveikatos pagerėjimu“, – sakė tyrimo autorius, prof. Liffertas Vogtas, dirbantis Amsterdamo universiteto medicinos centruose (Nyderlandai).
„EPIC-Norfok“ tyrime dalyvavo iš viso 24 963 dalyviai (11 267 vyrai ir 13 696 moterys). Laikotarpiu nuo 1993 iki 1997 metų Norfolko (Jungtinė Karalystė) bendrosios praktikos gydytojai į šį tyrimą įtraukė 40–79 metų amžiaus žmones. Vidutinis vyrų amžius buvo 59-eri, o moterų – 58-eri. Visi dalyviai užpildė klausimyną apie savo gyvenimo būdo įpročius, jiems buvo pamatuotas kraujospūdis ir atliktas šlapimo tyrimas. Su maistu suvartojamam natrio ir kalio kiekiui įvertinti buvo naudojami atitinkami šlapimo tyrimo rodmenys. Dalyviai buvo suskirstyti į tertiles pagal jų suvartojamus natrio ir kalio kiekius (mažas, vidutinis ir didelis).
Mokslininkai ištyrė ryšį tarp kalio suvartojimo ir kraujospūdžio, atsižvelgę į asmens amžių, lytį ir suvartojamo natrio kiekį. Paaiškėjo, kad kalio vartojimas (gramais per dieną) yra susijęs su moterų kraujospūdžiu: kuo daugiau moteris suvartojo kalio, tuo labiau sumažėjo jos kraujospūdis.
Analizuojant ryšį pagal natrio suvartojimą (mažas, vidutinis ir didelis), kalio ir kraujospūdžio ryšys buvo pastebėtas tik moterims, vartojusioms didelį kiekį natrio: per dieną suvartojamo kalio kiekio padidinimas 1 gramu buvo susijęs su 2,4 mmHg mažesniu sistoliniu (viršutiniu) kraujo spaudimu.
Vyrų atveju ryšys tarp kalio ir kraujospūdžio neaptiktas
Per 19,5 metų stebėjimo laikotarpį 13 596 arba 55 proc. dalyvių buvo paguldyti į ligoninę arba mirė dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Mokslininkai ištyrė kalio suvartojimo bei širdies ir kraujagyslių ligų sąryšį, atsižvelgdami į dalyvių amžių, lytį, kūno masės indeksą, suvartojamo natrio kiekį, lipidus mažinančių vaistų vartojimą, rūkymą, alkoholio vartojimą, diabetą ir anksčiau patirtus širdies priepuolius ar insultus.
Iš visų tiriamųjų tie, kurie kalio suvartojo daugiausiai, turėjo 13 proc. mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, palyginti su tais, kurių suvartojamas kalio kiekis buvo mažiausias. Vyrų ir moterų duomenis išanalizavus atskirai, paaiškėjo, kad tokia ligos rizika atitinkamai pagal lytį sumažėjo 7 proc. ir 11 proc. Be to, druskos kiekis maiste neturėjo įtakos kalio bei širdies ir kraujagyslių ligų sąsajoms nei vyrų, nei moterų atveju.
„Rezultatai atskleidžia, kad kalis gali padėti išsaugoti širdies sveikatą, o moterims jis netgi naudingesnis nei vyrams. Ryšys tarp kalio bei širdies ir kraujagyslių ligų išliko nepakitęs, nepriklausomai nuo suvartojamos druskos kiekio. Tai rodo, kad kalis ne tik didina natrio išsiskyrimą, bet ir kitais būdais padeda apsaugoti širdį“, – pažymi prof. L Vogtas.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per dieną suvartoti ne mažiau nei 3,5 g kalio ir ne daugiau nei 2 g natrio (arba 5 g druskos). Daug kalio turi įvairios daržovės, vaisiai, riešutai, pupelės, pieno produktai ir žuvis. Pavyzdžiui, 115 g banano randama 375 mg kalio, 154 g virtos lašišos – 780 mg, 136 g bulvių – 500 mg, o puodelyje pieno slypi 375 mg kalio.
„Remiantis mūsų išvadomis, širdžiai palanki mityba reiškia ne tik druskos ribojimą, bet ir suvartojamo kalio kiekio padidinimą. Maisto gamintojai galėtų prie to prisidėti perdirbtuose maisto produktuose įprastinę natrio druską pakeisdami kalio druska. Be to, visi turėtume teikti pirmenybę šviežiems, neperdirbtiems maisto produktams, nes juose gausu kalio ir nedaug druskos“, – reziumuoja prof. Vogtas.
