Visgi yra ir tokių augalų, kuriuos reikia rinkti vėliau arba daug anksčiau, tad ši taisyklė galioja ne visiems augalams. Pavyzdžiui, viržių rinkti dar negalima.
Tačiau jei nepatingėsite ir ilgąjį savaitgalį išeisite pasivaikščioti į gamtą, galite surinkti visą vaistinėlę, kurioje rasite pagalbos ir nuo peršalimo ligų, ir nuo nudegimų ar daugybės kitų bėdų.
„Dabar galima rasti jonažolių, gauromečio, šeivamedžio, kraujažolių, raudonėlių, čiobrelių, ramunėlių – visi lietuvių mėgstamiausi augalai yra renkami būtent dabar, kelios dienos prieš Jonines arba po jų. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo oro, jei šilčiau, vaistažolės žydi anksčiau. Dar priklauso ir nuo Lietuvos regiono. Pavyzdžiui, Dzūkijoje kiaulpienės nužydėjo ir pavirto pūkais, o kokiuose Biržuose dar galima jų rasti“, – sakė pašnekovas.
Tad ko ieškoti savaitgalį išėjus į gamtą?
„Būtinai paparčio žiedą reikia surasti“, – juokauja M. Lasinskas.
Ir priduria: „Papartis turi mitinę prasmę, sakoma, kad jis simbolizuoja laimę, dėl to žmogus turi eiti vienas jo ieškoti“.
Tačiau, kalbant rimtai, dabar pats metas prisirinkti šeivamedžio. Pastaruosius kelerius metus jis buvo itin naudingas, nes padeda nuo peršalimo ligų, gripo, koronaviruso. Rinkti reikėtų šeivamedžio žiedus, dabar jų tikrai daugybė – šeivamedis žydi dideliais, baltais žiedais.
Žiedus galima vartoti šviežius, galima ir džiovinti. Už kelių mėnesių atsiras juodos uogos, bet jas reikėtų apdoroti, šviežių nerekomenduojama valgyti, nes augalas pakankamai stiprus, nuo didelio kiekio galima apsinuodyti.
Uogas galima džiovinti, daryti sirupus – šeivamedžio sirupo galite rasti ir vaistinėse. Tai didelė pagalba nuo gerklės skausmo, slogos, plaučių problemų, jis padeda greičiau pasveikti.
Nepamirškite gauromečio, liepų, jonažolės
Prasideda ir gauromečio žydėjimas. Jo galima rinkti ir lapus, ir žiedelius. Žolininkas perspėja, kad jei rinksite vėliau, pavyzdžiui, liepą, reikia pažiūrėti, kad žiedeliai nepavirstų pūkais. Mat žiedui stiebiantis į viršų neilgai trukus viskas virs pūkais.
„Gaurometis yra mano mėgstamiausias augalas – gerina nuotaiką, mažina skrandžio rūgštingumą, kartais suveikia geriau nei vaistai. Man pačiam yra išsprendę daug problemų dėl rūgštingumo. Gali būti naudojamas išoriškai ant odos, padeda užgyti žaizdoms“, – kalbėjo pašnekovas.
Po Joninių pamatysime liepų žiedus – jie padeda nuo nudegimų.
„Jei nusideginsite šokdami per Joninių laužą, o žiedų dar nėra, galite paimti jaunų šakelių, nuskusti žievę, pavirti 10 minučių, gausite gleivingą skystį, jį atvėsinus galite dėti ant nudegimo. Numalšina ir skausmą, ir ramina odą. Gali padėti ir nudegus saulėje. Žiedus taip pat galima virti ir su nuoviru raminti odą“, – sakė M. Lasinskas.
Dar vienas augalas, kurio galite ieškoti, yra jonažolė. Sakoma, kad tai vaistas nuo 99 ligų. Bet jonažolė veikia geriau, kai išgeriamas ne tik arbatos skystis, o ir nuosėdos. Jonažoles galima dėti į kokteilį, džiovinti ir sutrinti į miltelius, gerti arbatą ir nepamiršti suvalgyti pačių lapelių, likusių po arbatos.
„Jonažolę suvartojus kartą ar kelis, galite nebijoti saulės, bet jei vartosite kasdien visą savaitę, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, neiti į soliariumą, nes gali paberti odą, jautresnės bus akys“, – patarė žolininkas.
Asiūklis – pagalba inkstams
Taip pat šiuo metu rinkti galite čiobrelius, kurie padeda nuo peršalimo ligų, raudonėlius.
„Raudonėlį vadinu skrandžio draugu, nes jis padeda nuo nevirškinimo. Galima įdėti jo šviežio į salotas ar sudžiovinto kaip prieskonį. Galite ir prieš valgį išgerti jo arbatos, ar pavalgius. Čiobrelis turėtų būti vaistinėlėje nuo įvairių peršalimo ligų, kosulio, padės ir vaikams, ir suaugusiems“, – sakė M. Lasinskas.
Močiutės darže galite ieškoti vaistinės ramunės – ji gamtoje nerandama, ją reikia užsiauginti. Pasak žolininko, jokios arbatos nepagadinsi įdėjęs ramunę, ji padeda nuo pilvo skausmo, uždegimo, vonelės padeda spręsti odos problemas. Vasaros vaistinėlei tai tikrai tinkama vaistažolė. Geriausia rinkti žiedelius.
„Vaistažolių dabar tikrai labai daug. Ir asiūklis vertingas – tai labai gera pagalba inkstams, padeda palaikyti jų darbą. Dobiliukai raudoni labai padeda moterims palaikyti hormoninę sistemą, saugo nuo aterosklerozės, medumi kvepianti jų arbata“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip teisingai vartoti ir paruošti vaistažoles, rasite čia.
Daugiau apie vaistažoles vaikams galite rasti Mariaus Lasinsko knygose: „Vaikai vaistažolių pasaulyje“, „Vaistažolių pasakos ir sveikatos receptai visai šeimai“.
