Žuvies mėgėjams nepalankių išvadų teko prieiti po tyrimo, su kuriuo supažindinama birželio 9 d. žurnale „Cancer Causes and Control“ pasirodžiusioje publikacijoje. Specialistai iš dviejų JAV mokslo įstaigų – Browno universiteto ir Nacionalinio vėžio instituto – peržvelgė 491 367 pagyvenusių amerikiečių (amžius – 50–71 metai) duomenis, sukauptus per 15 metų trukusią stebėseną, ir išsiaiškino, kiek iš visos šios grupės susirgo melanoma – agresyvios formos odos vėžiu. Tada melanomos rodiklius mokslininkai palygino su tyrimo dalyvių mitybos įpročiais, siekdami suprasti, ar gausesnis žuvies vartojimas yra kaip nors susijęs su vėžio rizika, apie ką vertė manyti ankstesnių tyrimų rezultatai, rašo „Insider“.

Pavyko nustatyti, kad, palyginti su tais, kurių žuvies vartojimas prilygo mažiau nei pusei porcijos per savaitę, maždaug dukart per savaitę žuvį valgantiems asmenims kylanti melanomos rizika vidutiniškai padidėjo 22 proc., o anomalių odos ląstelių formavimosi rizika – 28 proc.

Išskirtinis dėmesys buvo atkreiptas į tuną. Maždaug ¾ porcijos tuno per savaitę suvartodavusiems žmonėms buvo nustatyta 20 proc. didesnė tikimybė susirgti melanoma, palyginti su tais, kurie tuno beveik nevartodavo.

Foto: Organizatorių nuotr.

Nors rezultatai sufleruoja apie sąsajas tarp žuvies vartojimo ir odos vėžio rizikos, būtinybės keisti mitybos įpročius, konkrečiai – atsisakyti žuvies, mokslininkai kol kas neįžvelgia. Jie mano, kad būtina atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų, padėsiančių nuodugniau išsiaiškinti galimus rizikos veiksnius, juolab kad žuvies vartojimas siejamas su tokiais pranašumais kaip kraujo cukraus lygio normalizavimas ir cholesterolio kiekio mažinimas.

Žuvis ir toliau priskiriama sveikiems produktams: nerimą kelia teršalai

Vargu ar būtent žuvį derėtų kaltinti dėl padidėjančios vėžio rizikos: už tokias sąsajas greičiausiai atsakingi žuvyje aptinkami teršalai, tokie kaip arsenas ir gyvsidabris, nurodo Eunyoung Cho, viena iš tyrimo iniciatorių, dermatologijos ir epidemiologijos ekspertė iš Browno universiteto.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Per ankstesnius tyrimus pavyko išsiaiškinti, kad didelė gyvsidabrio koncentracija žmogaus organizme didina odos vėžio riziką, o didelis šių toksinų kiekis organizme buvo aiškinamas kaip žuvies, taigi, ir joje esančių medžiagų, vartojimo rezultatas.

„Jungtinėse Valstijose gyvsidabrio patekimas į organizmą labiausiai siejamas su žuvies vartojimu, – nurodė E. Cho pranešime spaudai. – Taigi, jei gyvsidabris siejamas su odos vėžiu, vadinasi, įtakos gali turėti ir žuvies vartojimas.“

Vėžys.
Foto: Shutterstock

Visgi kitų anksčiau atliktų tyrimų išvadose nurodoma, kad gausesnis žuvies vartojimas niekaip nekoreguoja odos vėžio rizikos – netgi ją mažina, kaip ir kitų rūšių, pavyzdžiui, kolorektalinio vėžio, riziką.

Nevalia pamiršti apie galybę priežasčių įtraukti žuvį į mitybos racioną. Žuvis, kaip žinia, yra gausus svarbių maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, omega-3 riebalų rūgštys ir B grupės vitaminai, šaltinis.

Žuvis užima svarbią vietą Viduržemio jūros dietoje ir Mėlynųjų zonų gyventojų mityboje, o ir viena, ir kita laikomos pačiomis sveikiausiomis.

Remiantis dabartinėmis mitybos gairėmis bei JAV Maisto ir vaistų administracijos rekomendacijomis, žuvies reikėtų vartoti su saiku – pusantros porcijos per savaitę, be to, rinktis kuo mažiau gyvsidabrio turinčią žuvį. Pačios tinkamiausios, esą, yra smulkiosios riebiosios žuvys, tokios kaip sardinės ir ančiuviai.