Specialistai sako, kad priežasčių gali būti įvairių. Tai gali būti netgi ligos požymis! Vertėtų atkreipti dėmesį ir į savo dietą: kai kurie maisto produktai sunkina tam tikrų mikroelementų įsisavinimą, o apie jų trūkumą gali signalizuoti ir nemalonūs raumenų spazmai.
Galimos mėšlungio priežastys
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė portalui „Delfi“ pasakojo, kad mėšlungis yra gana dažnas pacientų nusiskundimas. Dažniausiai šis nemalonus pojūtis užklumpa netikėtai.
„Staiga atsirandantis skausmingas raumenų spazmas blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje pažįstamas daugeliui. Mėšlungis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmai paprastai trunka keletą minučių ir praeina savaime.
Raumenų mėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti. Jis gali užklupti kiekvieną bet kokio amžiaus žmogų tiek ramybės būsenoje, miegant, tiek po fizinio krūvio ar maudantis vandens telkiniuose“, – komentavo E. Stankevičiūtė.
Pasak vaistininkės, mėšlungio priežastys gali būti įvairios – stresas, didelis fizinis krūvis raumenims, temperatūros pokyčiai, todėl vasarą smarkiai įkaitę, o po to šokdami į šaltą vandenį galite pajusti ir mėšlungio sukeltą skausmą.
„Mėšlungis blauzdoje gali pasitaikyti moterims, kurios dažnai avi aukštakulnius, jis pasireiškia ir avint nepatogią avalynę.
Nemalonūs raumenų spazmai blauzdoje ar šlaunyje ypač dažni vasaros metu, nes tuo metu organizmui gali trūkti skysčių“, – pastebėjo E. Stankevičiūtė.
Specialistė atkreipė dėmesį ir į mitybą: „Jeigu laikotės dietos, kurios metu vartojate daug baltymų, pasunkėja kalcio įsisavinimas, todėl gali pasireikšti nemalonūs raumenų spazmai. Taip pat mėšlungio priežastimi gali būti ir didelis kofeino bei nikotino vartojimas.
Dažniausiai pasitaikanti kojų mėšlungio priežastis – tam tikrų mineralinių medžiagų, daugiausia – kalio ir magnio, trūkumas organizme. Taip nutinka dėl nevisavertės mitybos, skysčių trūkumo organizme, gausaus prakaitavimo ar nėštumo metu, kuomet moteris mineralinėmis medžiagomis dalinasi su kūdikiu“.
Vis atsirandantys mėšlungio skausmai, anot pašnekovės, gali būti ir kitų sveikatos problemų ženklas – uždegimų, skydliaukės sutrikimų, cukrinio diabeto, išsėtinės sklerozės ar venų išsiplėtimo. Su nemaloniais raumenų spazmais blauzdose ar pėdose gali susidurti ir žmonės, turintys plokščiapadystę.
„Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė taip pat sakė, kad mėšlungio priežastys gali būti įvairios: „Mėšlungis gali varginti nėštumo metu, po sunkios kojų treniruotės, ilgą laiką laikant kojas nepatogioje padėtyje, esant nepakankamam skysčių vartojimui. Kojų raumenų spazmus gali iššaukti ir vartojami vaistai, pvz., vaistai nuo cholesterolio – statinai, skysčius varantys ir kraujospūdį mažinantys diuretikai, vaistai nuo astmos, skausmą malšinantys medikamentai, kurių sudėtyje yra naprokseno natrio druskos, skrandžio rūgštį mažinantys vaistai.
Deja, bet kartais nevalingi kojų raumenų susitraukimai gali būti ir rimtos ligos požymis – mėšlungis gali pasireikšti esant kraujotakos sutrikimams, neramių kojų sindromui, Bartterio, Gitelman sindromams, neuropatijai, diabetui, kepenų, inkstų ligoms, periferinių arterijų ligoms, Parkinsonui, taip pat dėl skydliaukės sutrikimų, todėl jei mėšlungis kankina ilgą laiką, stipriai, dažnai; nepadeda vartojami maisto papildai – raginu kreiptis į gydytojus“.
Kaltas ne tik magnio trūkumas
Nors paprastai viena pagrindinių mėšlungio priežasčių laikomas magnio trūkumas, portalo „Delfi“ pašnekovės pasakojo, kad nemalonūs raumenų spazmai gali būti susiję ir su kitų mikroelementų ar vitaminų stoka. Visų pirma kalio.
„Kalis, kaip ir magnis, yra atsakingas už nervinio impulso perdavimą raumenims. Šis elementas reikalingas valingiems skeleto raumenų susitraukimams, todėl, kai jo trūksta, kamuoja mėšlungis. Daug natūralaus kalio turi razinos, džiovinti abrikosai, žirniai, pupelės, bananai, špinatai, riešutai, petražolės, kopūstai“, – išvardijo E. Stankevičiūtė.
G. Šimkė pasakojo, kad kojų raumenų traukuliai gali pasireikšti ne tik tada, kai trūksta magnio, kalio, bet ir esant kalcio, jodo, D ir B grupės vitaminų, natrio stygiui.
Kaip vartoti magnį?
Vis tik svarbiausias vaidmuo tenka magniui. Jo galima gauti iš natūralių produktų, o vartojant papildus reikia žinoti, kaip juos gerti teisingai.
„Magnis ypač svarbus, nes dalyvauja nervinių impulsų perdavimo raumenų ląstelėms procese. Natūralūs magnio šaltiniai yra grūdiniai produktai: kviečių grūdų gemalai, avižiniai dribsniai, sėmenys, grikiai, duona, taip pat riešutai (migdolai, žemės, lazdyno), daržovės ir vaisiai (špinatai, kaliaropės, bananai), šokoladas, mineralinis vanduo.
Ypač vasarą vertėtų profilaktiškai pavartoti magnio produktų ar šio elemento turinčių papildų. Juos reikėtų vartoti bent 2 savaites, rekomenduojama – visą mėnesį, o žmonėms, kurie ypač aktyviai sportuoja ir daug dirba, magnį galima vartoti ir kelis mėnesius iš eilės“, – rekomendavo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė E. Stankevičiūtė.
Neretai sakoma, kad kartu su magniu reikėtų vartoti ir kalcį. Tačiau, kaip pastebėjo „Camelia“ vaistininkė G. Šimkė, yra dvejopų nuomonių dėl kalcio ir magnio vartojimo kartu.
„Kalcis ir magnis yra vienas kito antagonistai. Tai reiškia, kad jie vienas kito atžvilgiu veikia priešingai, o taip pat vienas su kitu konkuruoja dėl patekimo į ląstelę.
Įdomu tai, kad nors ir vienas kitą veikia priešingai, kalciui reikalingas magnis, kad jis būtų optimaliai pasisavintas, o jei trūksta magnio, iš organizmo taip pat pašalinamos ir kalcio atsargos. Visgi, jeigu yra išlaikoma tinkama kalcio ir magnio proporcija – šie du elementai vartojami tuo pačiu metu netrukdys vienas kito pasisavinimui.
Taigi, mano nuomone, jei yra trūkumas ir poreikis kalcio bei magnio preparatus vartoti maksimaliai didelėmis dozėmis, geriau rinktis atskirus kalcio ir magnio papildus ir vartoti juos, paliekant mažiausiai 8 valandų tarpą.
Jei maisto papildai vartojami profilaktiniais tikslais, galima rinktis kalcio ir magnio kompleksą, kuriuose mažesnės sudedamųjų dalių dozės ir išlaikomas 2:1 ar 3:2 kalcio ir magnio santykis“, – patarė G. Šimkė.
Magnį pašnekovė rekomendavo vartoti vakare po valgio.
„Vartojamas tuščiu skrandžiu magnis gali sukelti viduriavimą. Žarnyne yra specialūs kanalai, per kuriuos magnis iš žarnyno išskiriamas į kraują. Taip magnis pasiekia atitinkamas kūno dalis ir organus, kur jo reikia. Jei magnio pasisavinimas su maistu ar tabletėmis padidėja, po kurio laiko žarnyne esantys kanalai pasiekia maksimumą ir ne visas magnis yra absorbuojamas – dalis jo lieka žarnyne. Dėl padidėjusios magnio koncentracijos į žarnyną patenka daugiau vandens, todėl susidarančios išmatos praskiedžiamos ir tampa labai minkštos ar net prasideda viduriavimas.
Magnis pasižymi raumenis atpalaiduojančiu bei smegenis raminančiu poveikiu, todėl jį rekomenduojama vartoti antroje dienos pusėje, kad miegas būtų kokybiškesnis“, – patarė G. Šimkė.
Kaip palengvinti raumenų skausmą
Farmacininkės pasidalijo ir naudingais patarimais, ką daryti, jeigu blauzdas ar kitas kūno vietas vis tik surakino mėšlungis.
„Užklupus kojų mėšlungiui, reikėtų pasistengti atsipalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį. Reikia paimti koją už pirštų ir atsargiai, vengiant trūkčiojimų, patraukti aukštyn.
Kitas būdas – staigiai atsistoti ir pakaitomis pažingsniuoti ant pirštų ir ant pėdos.
Sutraukus mėšlungiui taip pat padeda, jei skaudamą vietą kiek pažnaibysite ir pamasažuosite. Po spazmų kamuojama koja padėjus pagalvę užtikrinsite reikiamą kraujotaką.
Mėšlungis blauzdoje įveikiamas lengviau, jei prieš tempdami prie pakinklio kelias sekundes palaikysite gabalėlį ledo. Taip pat padeda šiltas dušas, atsargus masažas, raumenų pabaksnojimas.
Jei kojų mėšlungis užklumpa naktį, reiktų atsikelti ir pavaikščioti stipriai remiantis pėda į grindis.
Kad mėšlungio spazmai nesutrauktų kojų sėdimo darbo metu, darykite trumpas mankštas ar tiesiog neužsisėdėkite ir bent trumpam išeikite pasivaikščioti“, – rekomendavo E. Stankevičiūtė.
G. Šimkė patarė: „Prasidėjus mėšlungiui rekomenduojama kuo greičiau koją pastatyti ant žemės ar atremti, pvz., į lovos atramą. Noriu atkreipti dėmesį, jei mėšlungis užklumpa naktį, iš lovos lipkite atsargiai, nes gali būti nutirpusios kojos ar staigiai atsistojus gali susisukti galva.
Reikia judinti koją, masažuoti ją, jei pavyksta – bandyti atlikti lengvus tempimo pratimus, lengvai pagnaibyti, atsargiai pavaikščioti.
Jei kojos nepavyksta priminti pilna pėda – žemę remti bent kulnu. Spazmus gali palengvinti šilumos ar šalčio kompresai, pvz., ledo kompresas, karšto vandens srovė ar vonelė, šildantys ar šaldantys tepalai. Galima naudoti tepalus ar gelius su magnio druskomis. Jų ieškokite vaistinėse“.
