Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Dietologijos ir nutukimo gydymo centro gydytojos dietologės Rasos Razgūnaitės, vynuogėse gausu įvairių vitaminų ir mineralų – daugiausiai vario ir vitamino K.
„Varis yra būtinas mineralas energijos gamybai, o vitaminas K yra gyvybiškai svarbus geram kraujo krešėjimui ir sveikiems kaulams palaikyti. Vynuogėse taip pat yra daug B grupės vitaminų, tokių kaip tiaminas, riboflavinas ir B6. Tiek tiaminas, tiek riboflavinas reikalingi augimui ir vystymuisi, o B6 daugiausia reikalingas baltymų metabolizmui“, – vardina R. Razgūnaitė.
Vienas iš didžiausių vynuogių privalumų – šiose uogose esantys antioksidantai. Jų kiekis priklauso nuo vynuogių veislės, saugojimo sąlygų po derliaus nuėmimo, kitų aplinkos veiksnių.
„Antioksidantai padeda atitaisyti kenksmingomis molekulėmis laikomų laisvųjų radikalų žalą organizmo ląstelėms. Yra žinoma, kad laisvieji radikalai sukelia oksidacinį stresą, kuris siejamas su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, onkologiniai susirgimai ir širdies ligos, tad saikingas vynuogių vartojimas padeda mažinti cholesterolį ir gerinti širdies bei kraujagyslių būklę. Daugiausia antioksidantų turi vynuogių odelės bei sėklos“, – komentuoja gydytoja dietologė.
Alternatyva saujelei vynuogių
Pasak jos, dėl šios priežasties dideliu resveratrolio, vieno iš antioksidantų, kiekiu pasižyminti mityba, kaip Viduržemio jūros dieta, prisideda ne tik prie geresnės savijautos, bet ir sveikatos.
Bendrovės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas atkreipia dėmesį, kad vienas iš būdų mėgautis vynuogėmis yra vartoti jų sultis. Pernai bendrovės užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, vynuogių sultis geria kas penktas šalies gyventojas (17 proc. respondentų). Be to, pagal vartojimo populiarumą vynuogių sultys yra penktoje šalies gyventojų pasirinkimo vietoje.
„Turėtume patikslinti, kad Lietuvoje dažniausiai parduotuvių lentynose matome ne vynuogių sultis, o jų nektarą, kuris yra malonesnis gerti, labiau gaivina“, – sako M. Gudauskas.
Gydytoja dietologė R. Razgūnaitė derinantiems mitybą pataria atkreipti dėmesį į produktų glikeminį indeksą – nors vynuogių uogos pasižymi žemu arba vidutiniu glikeminiu indeksu, jų sultys dažniausiai yra aukšto glikeminio indekso, tad reikėtų atidžiau vertinti vartojamą jų kiekį.
„Nerekomenduoju vartoti vynuogių siekiantiems numesti svorio bei sergantiems cukriniu diabetu. Viename puodelyje vynuogių yra 23 gramai cukraus, kai suvartojamo cukraus viršutinė normos riba skaičiuojama 10–15 gramų per dieną, įskaitant visą su maistu gaunamo pridėtinio cukraus kiekį. Jei nesaikingai vartosime tiek vynuogių uogas, tiek jų sultis, to cukraus gausime dar daugiau, tad reikėtų atsargiau vertinti, kiek ko suvalgome ar išgeriame. Renkantis, ką vartoti, rekomenduoju, esant galimybei, rinktis natūralius vaisius ir uogas“, – pastebi pašnekovė.
Kurios vynuogės yra sveikesnės?
Priklausomai nuo rūšies, vynuogės yra vidutinio ar žemo glikeminio indekso uogos. Lietuvoje, parduotuvių lentynose, dažniausiai randamos saldesnių, aukštesnio glikeminio indekso veislių vynuogės. Skiriasi ne tik vynuogių veislės, bet ir jų privalumai.
„Raudonosios vynuogės yra geresnis pasirinkimas nei žaliosios dėl kelių priežasčių. Pirma, žaliosiose vynuogėse nėra antocianino, štai kodėl žalios vynuogės išlieka žalios, o antocianino trūkumas mažina antioksidantų kiekį. Taip pat tamsesnių vynuogių odoje yra polifenolio, žinomo kaip resveratrolis, kuris saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir gali padėti sumažinti uždegiminius organizmo procesus ar išvengti onkologinių susirgimų“, – komentuoja R. Razgūnaitė.
Pasak M. Gudausko, Lietuvoje gaminamam vynuogių nektarui „Elmenhorster“ naudojamos raudonųjų vynuogių sultys.
„Pagal skonines savybes raudonosios vynuogės yra saldesnės nei žaliosios. Uogų saldumui daug įtakos turi auginimo sąlygos ir saulėtų dienų kiekis, tad renkantis žaliavą būtina atidžiai vertinti derliaus kokybę“, – sako jis.
