Dar galite ieškoti ir šaknų
Pavasariui prasidėjus vis dažniau norisi išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru ir pasivaikščioti. O tuo pat metu jau galite pasidairyti ir pirmųjų augaliukų. Žolininkas M. Lasinskas pasakoja, kad jam jau pavyko pamatyti pirmuosius šalpusnius, dilgėles, garšvas.
„Jie dar tokie mažiukai, bet po truputį tinkami vartoti. Jei orai nelepins, tai teks šiek tiek dar palaukti, kol užaugs daugiau, bet dabar galima šaknis kasti, pumpurus rinkti. Rudenį šaknys turi daugiau inulino nei pavasarį, ši medžiaga labai geras prebiotikas. Bet, jei nespėjote rudenį, galite ir dabar išsikasti kiaulpienių, varnalėšų šaknų, debesylo, trūkažolių“, – sakė M. Lasinskas.
Kol dar nėra daug naujai išdygusių augaliukų, tol galima kasti jų šaknis, nes jose taip pat daugybė naudingų medžiagų. Kiek vėliau augalas geriausias medžiagas kelia į stiebą, lapus, žiedus, sėklytes ir vėl viskas iš pradžių. Šaknis galima rinkti bet kokiu oru, svarbu, kad kastuvas jau lįstų į žemę.
Neskubėkite iš sodo naikinti kiaulpienių – pasitarnaus organizmui
Vienas naudingiausių augalų, kurį jau galima rasti, yra kiaulpienė. Tiesa, dauguma ją laiko piktžole, todėl rauna ir meta iš savo kiemo, kad dar labiau neišplistų. Tačiau taip elgtis nereikėtų.
„Kiaulpienės jau tiek aptartas augalas, bet jis, sakyčiau, tikrai stebuklingas. Kepenų, žarnyno veiklai gerinti, tai nuostabus augalas. Galima paimti kiaulpienės ir varnalėšų šaknis, nuplauti, susmulkinti gabaliukais, išdžiovinti iki 60 laipsnių temperatūroje. Taip paruoštas kiaulpienes ir varnalėšas galima kramtyti, sumalti į miltelius ir įdėti į maistą, paruošti kokteilį arba išgerti pusę stiklinės vandens ir su keliais šaukšteliais padarytų miltelių. Visam organizmui bus didžiulė nauda, padės švarą palaikyti – tai naudą pajaus žarnynas, kepenys ir inkstai“, – kalbėjo žolininkas.
Tačiau kaip atskirti kiaulpienę nuo pienės? Iš tiesų, tai du skirtingi augalai.
Šiuo metu yra kiaulpienių metas, o pienės atsiras tik vidurvasarį. Pienės aukštesnės, ant kotelio kelios galvelės, jų daugiau dirvose, kur dirbama žemė, tačiau apskritai jų nėra tiek daug, kiek turime kiaulpienių.
„Kiaulpienių turime neįtikėtinai daug, dėl to žmonės jas netgi sugebėjo pavadinti piktžolėmis, kaip ir dilgėles, garšvas. Bet, jei pažiūrėtume moksliškai ir biologiškai, kiek šie augalai kaupia naudingų medžiagų, net liežuvis neapsiverčia jų pavadinti piktžolėmis. Dėl to žolelių mylėtojai pradėjo jas vadinti „geražolėmis“. Kaip jos gali būti piktžolėmis, jei turi tiek gerų medžiagų? Kiaulpienė gali padėti nuo plaukų galiukų iki pat kojų pirštų“, – pasakojo pašnekovas.
Ne tik kiaulpienės, bet ir dilgėlės ar garšvos yra nepelnytai pavadintos piktžolėmis. Dilgėlė yra vitaminų šaltinis, o garšva dėl savo maistinių medžiagų netgi laikoma mėsos pakaitalu.
„Bet, kai yra jų tiek daug, žmogus ir nebevertina. Galvojame, kad geriau pirkti augalus iš toli, kokius nors iš Azijos, neva jie bus geresni. Bet galima tiesiog nueiti į daržą ir pasikasti nuostabaus maisto ir vaisto“, – sakė M. Lasinskas.
Pavasariniai „kačiukai“ – tikras vaistas
Tikriausiai ne vienas pavasarį skiname gluosnio, karklo ar blindės šakeles ir nešame namo pamerkti, kad pasirodytų pirmieji jų žiedeliai, vadinami kačiukais. Tačiau nedaugelis žino, kad kačiukai gali būti ne tik pirmoji pavasarinė namų puošmena, bet ir tikras vaistas.
„Tinka ir paprastieji, ir vadinamieji veisliniai, blindės kačiukai. Tai yra gluosnių šeimos augalai – gluosnis, karklas, blindė, visi tinkami vartoti. Galima susirinkti kačiukus ir gerti jų arbatas. Jums – 10-15 kačiukų, vaikams 5 užteks. Sudėkite juos į puodelį, užpilkite karšto, bet ne verdančio vandens, ir gerkite su medumi“, – kalbėjo M. Lasinskas.
Jų nauda didžiulė – padeda atsikratyti pavasarinės slogos, peršalimo, galvos skausmų, uždegimų. Gluosnių šeimos augalai turi salicilo rūgšties, o ji veikia kaip natūralus aspirinas. Žolininkas pataria: jei naudojate kaip vaistą, kačiukų galite prisidėti daugiau. Bet jei tiesiog norite atsigerti, per dieną užteks vieno, dviejų puodelių. 3–4 puodeliai per dieną yra sveikatinimasis, 5–6 puodeliai jau gydymas. Taip pat galite sumalti į miltus ir išgerti su vandeniu.
Kačiukų, pasak pašnekovo, neverta džiovinti, geriau pasidžiaugti dabar, nes džiovinti juos sudėtinga. O vėliau jau galima bus naudoti tų pačių augalų lapus.
Jau galite pabandyti paieškoti ir šalpusnio.
„Šalpusnis įdomus augalas, iš pradžių užaugina žiedelius, o tik tada lapus. Galima rinkti šalpusnio žiedelius, jie padeda atsikosėjimui, taip pat kepenims. Juos galima dėti į salotas, daryti arbatas. Europoje šalpusnių nebenusipirksite, nes mokslininkai pastebėjo, kad vartojant juos ilgai ir labai dideliais kiekiais, pavyzdžiui, kaip maisto papildus, jie gali pakenkti. Bet tam reikia didelių kiekių, o savaitę geriant šalpusnių arbatą tikrai blogo poveikio nebus“, – sakė M. Lasinskas.
Pasisodinti vaistažolių galite ir savo sodelyje
Kad vos prireikus nereikėtų bėgti skolintis vaistažolių iš kaimyno ar ieškoti pievose, jų galite užsiauginti ir savo kieme. Žolininkas išvardijo, kokios vaistažolės praverstų kiekvienam.
„Galite pasisodinti raudonėlį, jam daug priežiūros nereikia, jis gana greitai plečiasi. Raudonėlis skrandžio draugas, gerina virškinimo sistemą, padeda skrandžiui. Kaip ir čiobrelis, turi ir eterinių aliejų, todėl gerina atsikosėjimą, kvėpavimą. Gali būti puikus prieskonis. Taigi, visų pirma siūlyčiau pasisodinti raudonėlį ir čiobrelį“, – vardijo pašnekovas.
Taip pat gerai turėti ramunėlių – jos padės, jei suskausta pilvą ar prasideda uždegimas.
„Labai nereikli yra medetka, numeti į dirvą ir užauga pati. Labai gerai akims, regėjimui, nuo įvairių uždegimų, galima pasigaminti tepaliuką iš žiedų, sumaišius su taukais.
Ir, žinoma, mano mėgstamiausias yra gaurometis. Jei miške jį susirastumėte ir mažą gabaliuką parsineštumėte namo, galite pasodinti prie aviečių. Gaurometis labai mėgsta aviečių draugiją. O jo arbata tinka visais atvejais, jis visam organizmui labai naudingas“, – pasakojo M. Lasinskas.
Visgi, vaistažolių sėklyčių berti ar sodinukų į dirvą sodinti dar neskubėkite. Šiek tiek palaukite, kol sušils oras, o naktį nebebus šalnų.
Daugiau apie vaistažoles vaikams galite rasti Mariaus Lasinsko knygose: „Vaikai vaistažolių pasaulyje“, „Vaistažolių pasakos“ ir „Sveikatos receptai visai šeimai“.
