Apie mylėjimosi įtaką priešinės liaukos sveikatai po kelių pastraipų, o kol kas tai, kas niekam neįdomu: sveika mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Fizinis aktyvumas (bent 3 valandas per savaitę vidutiniu intensyvumu) ir normalaus svorio (iki nutukimo ribos) palaikymas sumažina onkologinio susirgimo riziką trečdaliu, o mirties nuo vėžio perpus. Mes, sočioji žmonijos dalis, sugebėjome pasiekti, kad nuo gero ir sotaus gyvenimo suriebėja ne vien pilvas ir kepenys, bet ir abejos vyrų širdys: daugiau riebalinio audinio aplink prostatą toli gražu nepalengvina jos gyvenimo (posakis kaip inkstas taukuose greitai praras savo teigiamą prasmę) ir gali lemti blogesnę onkologinio susirgimo prognozę.
Daugiau nerafinuoto maisto valgančių azijiečių prostatos vėžio rizika mažesnė, tačiau tų Azijos gyventojų, kurie atvyko į sočią Šiaurės Ameriką, rizika greitai pasivijo čiabuvių lygmenį. Perdirbta raudona mėsa, transriebalai, omega–3 ir omega–6 netinkamas santykis, rūkyti ir rafinuoti maisto produktai – vienos iš dažniausių onkologinių susirgimų priežasčių. Bet netikiu, kad nustosime dešras su bulka valgyti, greičiau jau bandysime neutralizuoti jų pavojus su papildais.
Papildai neveikia. Nėra jokios stebuklingos piliulės, suteikiančios indulgenciją. Nei vitaminai, nei papildai, nei mikroelementai nepadaro stebuklo ir nesuteikia nemirtingumo. O suteikia klaidingą saugumo jausmą ir nereikalingas išlaidas. Net išgirtasis vitaminas D nėra panacėja ir vienintelis sprendimo būdas.
Pagaliau tai, kas visus domina: ar reikia mylėtis dažniau, ar rečiau, jeigu norime sumažinti prostatos vėžio riziką? Prie šiek tiek aiškesnio atsakymo mokslininkai priartėjo, kai išskyrė pasimylėjimų sąlygas bei aplinkybes. Išvados – visiškas susilaikymas nėra dorybė, bet tam tikrų dorybių tas procesas visgi reikalauja.
Mažesnį šansą susirgti prostatos vėžiu turėjo asmenys, kurie patyrė laimingą pabaigą per mėnesį bent 21 kartą ir daugiau. Toks ejakuliacijos dažnis nuplauna 33 procentus prostatos vėžio atvejų palyginus su tais, kurie teturi varganus 3–4 malonius potyrius per mėnesį. Laimingos pabaigos kilmė ir jos išgavimo mechanizmas nėra svarbus šitai statistikai, bet.
Geriau tą daryti su nedaug skirtingų partnerių. Didesnis partnerių skaičius veda prie didesnio onkologinio susirgimo dažnio. Tačiau daugelis skaitytojų vyrų ir pradėjusių jiems priekaištauti rūpestingų moterų gali nusiraminti. Rizika padidėja 1,1 karto tik po dešimties naujų partnerių ir toliau didėja po 1,1 karto su kiekvienu nauju dešimtuku. Nedaugelis Lietuvoje sugebės padidinti riziką dvigubai. Aišku, visų pirma rizika tokiems lovelasams siejama su dažna lytiškai plintančių infekcijų patirtimi, o ne su Dievo karone už šešto įsakymo nesilaikymą.
Geriau vėliau negu niekada, bet vėliau geriau negu anksčiau. Kuo vėliau pradedate lytinį gyvenimą, tuo mažesnis šansas turėti onkologiją senatvėje. 4 procentai už kiekvieną pradelstą penkmetį. Todėl nėra ko tyčiotis iš penkiasdešimtmečio senbernio pusbrolio: jis ne moterims nepatrauklus liurbis, o kaupia savo 50 procentų. Šita rizika irgi siejama su saugesniu erogeninių zonų naudojimu vyresniame amžiuje, kai nebelieka noro kišti visur, kur kišasi.
Kodėl svarbi ta laiminga pabaiga išvengiant vėžinio susirgimo? Viena iš teorijų labai patiks tautiečiams, nes jie labai mėgsta tą daryti. Ne, ne mylėtis, čia mes santūrūs ir gadinam 21 karto per mėnesį statistiką. Teorija teigia, kad orgazmo metu išsivalo toksinai. Taip, teisingai perskaitėt.
Analogija su namiškių lentynomis ir spintomis: moterų kiaušialąstės gražiai ir tvarkingai surikiuotos lentynose nuo pat gimimo, ramiai laukia savo eilės, kas mėnesį po vieną, retai po dvi išeina pasivaikščioti, dažniausiai pakaitomis, šiandien iš kairės kiaušidės, kitą mėnesį iš dešinės. Jei lenda ne laiku, viskas sutrinka, išsibalansuoja ir organizme skandalas.
Vyro spintoje nuolatinė visiška betvarkė. Kasdien gaminami vis nauji buožgalviukai, susimaišo su jau dvi savaites nešiotais, su ilgai nepanaudotais dar nuo ano sezono, galiausiai niekas nebetelpa, durys neužsidaro, vos prilietus viskas krenta lauk. Vyras nieko neranda, šaukia, nervuojasi, kaltina savo betvarke tvarkos sujauktoje „lentynoje“ nepadarančią moterį. Kaip ir vyro spintą, taip ir vyro kapšelį bei prostatą reikia periodiškai išvalyti. Kitaip užsibuvę įnamiai gadins aplinką ir kels oksidacinį stresą, mirs, žus, didins laisvuosius radikalus, blogins kraujo nutekėjimą ir viskas baigsis tuo, kad į prostatą tiesiog niekas nebetelpa ir ji pradeda didėti.
Na, ir, aišku, periodinė patikra. Nuo keturiasdešimt metų kiekvienas pasikalbėkite su savo gydytoju ir sudarykite patikros grafiką. Ne, Jums niekas nieko nekiš iš karto į nestatutines angas, o tik įvertins šeimos bei ligos istoriją ir paims kraujo mėginius. O tada jau kartu nuspręsite, ką daryti.
Todėl, brangieji, čiumpam valymo priemones ir pirmyn valyti nuo toksinių neprižiūrėtas savo antrąsias širdis, tam, kad pirmosios ilgiau plaktų mūsų krūtinėje. Ir, brangiosios moterys, jeigu pagausite vyrą darant kažką, arba pasišlykštėsite jo kompiuterio naršymo istorija – žinokite, čia viskas skirta toksinų išvalymui.
