Taip, visas pirmas populiarumo eilutes dabar užėmė koronavirusas, su savo nauju hitu „Omikron“, bet ir senas žiemos šlagerių karalius gripas irgi nesnaudžia. Gripas žada sugrįžti ir, kadangi mes dvejus metus apie jį nieko negirdėjome (dėl puikiai veikiančių kaukių, rankų plovimo ir karščiuojančių izoliacijos taktikos), žada sugrįžti su trenksmu. Mat du metus negirdėti ir nematyti gripo yra gerai tik iš vienos pusės – tais metais mažiau sirgsi. Bet iš kitos pusės mažėja natūralus (taip liaupsinamas aikštės basakojų ir eketės plikauodegių seimūnų) imunitetas. Mes nebeprisimename įkyraus viruso, susidaro „imuniteto skola“ arba „epidemiologinė kišenė“, kuri tuoj bus grąžinta ir pripildyta sugrįžusios kerštingos žvaigždės.

Ką bendro turi dvi virusinės gviazdos? Abi baisios savimylos, serga žvaigždžių liga, reikalauja daug dėmesio sau ir elgiasi agresyviai. Dažnas komplikacijas lemia būtent tas atsako stiprumas – greitai netenkama skysčių, staiga padidėja trombų susidarymo bei autoimuninių reakcijų rizika.

Gripas

Gripas seno sukirpimo virusas, tad publiką užvaldo staigiai ir ūmiai, iškart pradėdama nuo didžiausių savo hitų: staigi pradžia, labai aukšta temperatūra, šaltkrėtis, raumenų skausmas ir sąnarių sukimas.

Korona elgiasi kiek atsargiau, populiariausius kūrinius atidedama į pasirodymo galą, bet užtat palikdama juos įkyriai skambėti galvoje: pradžia nebūtinai ūmi, karščiavimas ne visada būdingas, tačiau išlieka ilgam, vizitinė kortelė – uoslės praradimas nėra šimtaprocentinis hitas ir ne visiems įstringa.

Abi infekcijos mėgsta žiemos gastroles ir atvyksta pas mus šaltuoju periodu. Korona pradeda nuo šildymo sezono pradžios ir užsibūna iki pavasario, o gripui labiau patinka naujametiniai pasirodymai, tad ateina sausio mėnesį.

Gripas yra senesnis, labiau pasitiki senais gabalais, naujuosius pilnaverčius albumus išleidžia retai, kas keliolika–dvidešimt metų. Kasmet tik nedaug pakeičia playlistą ir padaro nedideles aranžuotes, tad po kelių pasirodymų visų lengvai atpažįstamas ir ne toks įkyrus. Bet, kaip ir atsitiko šiemet, kartais nauja – tai gerai pamiršta sena, ir senis gali driokstelėti su nauja jėga.

Korona yra naujos kartos atlikėjas, albumų neįrašinėja, kepa singlus, tačiau vieną po kito. Vienintelis dalykas, kuris (kol kas) džiugina – kuo toliau, tuo kūriniai įkyresni, bet vis prastesnės kokybės: plinta greitai, bet, panašu, ne taip sunkiai.

Medicininės kaukės

Abu mėgsta, kai salė dainuoja kartu – kosulys, sausas ir įkyrus, būdingas abiem infekcijoms. Tik gripo atveju dažnai dar nuo „dainavimo“ siaubingai skauda gerklę, o korona verčia padūsti ir kosėti iki oro trūkumo.

Nustatyti koroną reikalingas būtinai PGR tyrimas, netinka vien tik pokalbis su gydytoju ar greitasis testas. Tuo metu gripas senos kartos atstovas ir nereikalauja sau tokio dėmesio: tipiniai simptomai, kontaktas su patvirtintu sergančiu gripu– ir viskas. Bet vis tiek neaiškiais atvejais patartina daryti testus. Specifiniai greitieji gripo testai puikiai tinka diagnostikai. Kam to reikia – skaitykite kitą pastraipą.

Korona po koncerto siautėja nesustabdoma ir nėra būdų jos sustabdyti – vaistų nėra. Telieka tik remontuoti patalpas ir saugoti žiūrovus nuo nesustabdomo viruso. Jeigu pastatas silpnesnis, o avarinės tarnybos nespėja lopyti vamzdyno ir elektros tiekimo – viskas griūna.

Tuo metu su senio gripo siautėjimu galima tvarkytis. Yra trys stiprūs vyrai rytietiškais vardais, sugebantys sustabdyti gripo siautėjimą: baloksaviras, olsetamiviras ir zanamiviras. Visų trijų minusai – jie yra bukoki ir moka tik vieną darbą (veikia tik gripą ir neveikia kitų virusų visiškai, tam ir reikalinga tiksli diagnozė) ir neapsukrūs, tad pasikviesti juos reikia kaip galima anksčiau, nes įsisiautėjęs atlikėjas per tris paras dažnai būna jau nebesustabdomas. Bet užtat galima pradėti juos vartoti profilaktiškai po kontakto, iki tol, kol prasidės koncertas.

Abiejų infekcijų atvejais laiku atliktas skiepas suveikia kaip trumpa repeticija prieš žvaigždės pasirodymą – visi ramūs, žino, ką daryti, sutiko, pasveikino, palydėjo, alkoholį paslėpė, mašinos raktelius atėmė, ir gviazdų gastrolės baigiasi be pavojingų ekscesų.

Gripo turnė pakankamai trumpas, tai jam užtenka vieno skiepo sezonui, o kadangi, kaip jau sakiau, jis kasmet aranžuoja savo senus gabalus, tai kasmet reikia tą skiepą minimaliai atnaujinti. Bet po penkerių metų tvarkingo skiepijimosi apsauga nuo gripo dainuškų sukeliamų pažeidimų tampa milžiniška ir net naujos aranžuotės (mutacijos) nebepavojingos.

Korona atvyko palyginus neseniai ir išvykti ilgam nežada, naujus gabalus kepa vieną po kito, o daliai piliečių tie koronos hitai visai priimtini. Jiems kur kas labiau nepatinka rankų plovimas, nesibastymas po akropolius ir adatos dūris, todėl ir skiepų kol kas reikia bent trijų. Bet ir jie stipriai sumažina koronos šlagerių poveikį sveikatai. Aišku, lieka pasirinkimas persirgti, gal net nenumirti ir pasveikti, bet šansai, kad bent pusmetį galvoje liks vien tik trys koronos hito natos (pokovidinis sindromas) yra didžiulis.

Ir, pagaliau, žadėti naujadarai. Siautėjant kovido pandemijai laukiama gripo epidemija, ir jai atėjus dvi „demijos“ evoliucionuos į naująjį monstrą – tvindemija. Tai būna ypatingai retai ir koks poveikis organizmui laukiamas smogus dviem aršiems virusams iškart – nežinia.

Bauginanti nežinia. Tokių dvigubo susirgimo atvejų pasaulyje jau yra, kol kas jie pavieniai ir jokios prognozės daryti negalima, bet galimas pavadinimas jau surastas. Flurona – štai koks augaliniais motyvais užvadintas mutantas galimai laukia mūsų šią žiemą. Tai nėra nauja koronos atmaina, tai dvi infekcijos tuo pat metu. Bet, tikiuosi, kad naujadarų žiniasklaida nenaudos bauginimui ir klikbaitams, nes galima ir prikarksėti.

Valerijus Morozovas

Moralas: atnaujinkite savo imuniteto žinias apie abiejų gviazdų grojaraščius, kad nereikėtų dar ir fluronai rinkti pilnų koncerto salių reanimacijose.

Primenu, kad labiausiai pasiskiepyti nuo gripo turėtų:

– Nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko;
– Vaikai, pradedantys lankyti ir lankantys darželius, mokyklas, universitetus;
– Visi senjorai nuo 65 metų nepriklausomai nuo lyties, lėtinių ligų ir vartojamų vaistų;
– Lėtinėmis ligomis sergantys, nepriklausomai nuo amžiaus ir kolektyvų lankymo;
– Grįžtantys į kolektyvus ne vien kontaktiniam mokslui, bet ir kontaktiniam darbui;
– Gyvenantys kartu, gausiai ir ilgai (bendrabučių, globos namų, pabėgėlių centrų, kareivinių ir vienuolynų, seminarijų bei hipių komunų gyventojai);
– Nutukę asmenys;
– Tie, kas rūpinasi kitais: moko, gydo, slaugo, prižiūri;
– Tie, kas myli gyvenimą ir savo artimuosius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės