Taip, be jokių ginčių mūsų mažieji įnamiai yra labai svarbūs. Nors mažiuką nuskriausti kiekvienas gali, bet šitie mažyliai yra galingi savo įvairove (nuo 200 iki 500 skirtingų rūšių ir tipų) ir skaičiumi (tų mažylių mes turime 3–4 kilogramus). Panašiai, kaip kiemo paaugliai. Kol jie po vieną – patys visko bijo, bet kai susiburia į chebrą – tada jau jų bijo gretimų daugiabučių gyventojai.

Panašumų su kiemo paaugliais yra ir daugiau: vieni tų vaikų yra visiški geručiai ir ramina kitus padūkėlius, kurie kitaip visiškai įsisiautėtų. Padūkėliai irgi reikalingi, be jų būtų nuobodų, nebūtų chebros. Bet kai geručius moksliukus išguldo išorės ar vidaus faktoriai (antibiotikai, ligos, netinkamas maistas) – netekę saugiklių mažieji nusikaltėliai atsiima savo: pasideda viduriavimai, perštėjimai, išskyros, diagnozuojama disbakteriozė. Atlikus tyrimus žarnyne galima rasti kokį stafilokoką, arba candida, tai yra grybą, kuris mielai įsisiautėja ir kitose gleivinėse, pavyzdžiui, makštyje. Tai ne infekcija, o likusių be priežiūros kaimynų vaikų siautėjimas. Tada jų nuraminimui paduodama porcija išauklėtų, pramoniniu būdu pagamintų „moksliukų“ ir siautėjimas rimsta.

Valerijus Morozovas

Tai gal verta tuos nuobodžius pramoninius moksliukus nuolat naujus vežti? Nuolatinis „gerųjų bakterijų“ vartojimas, panašu, kad prie nieko nepriveda. Studijos rodo, kad atėjūnai įleidžia šaknis (ar žiuželius) mūsų organizme trumpam – kol vartoji piliules ir dar po to 1–2 savaites, vėliau jų vietą vėl užima senbuviai. Ir tai normalu: mūsų organizmas per daug didelis ir skirtingų daugiabučių apsuptas kiemas, kad būtų galima kaip internatą apgyvendinti vienoda uniforma aprengtais liceistais. Todėl dirbtinai teisingus atvykėlius kiemo chebra sunkiai priima, ir jie, savo nuoboduliu nugesinę trumpam kilusią suirutę, dažniausiai išvyksta su viskam.

Tai ką tada daryti? O ką darote su paaugliais, rūkančiais po balkonais? Reikia tapti saviaku. Pasisveikinti, kamuolį kartu pamėtyti, kartais alumi pavaišinti, pagrūmoti pirštu, kai pagaunate tepliojančius sieną ir išdidžiai parodyti savo ranką prieš dvidešimtmetį pakeverzotą a–ce-žaibs-de-ce užrašą. Savų jie nepuola, atvirkščiai, užklimpus mašinai padeda išstumti iš pusnies, o kartais ir neatsargiai parklupusį ir padauginusį kaimyną iki durų palydi. Ko reikia bet kokiai chebrai? Maisto, draugų, pramogų ir kartais alaus.

Probiotikais turtingas maistas
Foto: Shutterstock

Maistas mikrobiotai. Ką valgo mažieji nenaudėliai? Tą, ko dažnai nesuvirškiname mes patys: natūralūs sudėtingi cukrūs ir skaidulos (celuliozė ir jos sesės). Ne, saldinto popieriaus valgyti nereikia. Reikia valgyti kuo daugiau augalinio maisto, ir kuo įvairesnio maisto: vaisiai, uogos, daržovės, grūdai ir sėklos asortimente. Jums pačiam patiktų valgyti vien kopūstus? Ne, taip ir mažajai „kiemo chebrai“ nepatinka vienodas maistas. Jei ilgai kažkurie iš jų ilgai negaus mėgstamo patiekalo, jie pakeis gyvenamąją vietą ir išvyks visam laikui. Tyrėjai teigia, kad net 75 procentai viso pasaulio maisto pagaminama vos iš 17 rūšių šaltinių (12 augalų ir 5 gyvulių). Priimkite gastronominį iššūkį ir pakeiskite tą teiginį jau šią savaitę.

Draugija. Kaip niekas kitas daro įtaką individo elgesiui. Tad, jei norime lanksčios įnamių bendro gyvenimo politikos, turime didinti jų toleranciją ir šviesti organizme apsigyvenusią visuomenę. Raugintos daržovės, visokio natūralaus rūgimo gėrimai, pieno produktai, kuriems buvo taikomi kuo įvairesni žaliavos pūdymo būdai ir jų stadijos, natūralūs pelėsiai ir tiesiog nešvarios rankos – visa tai plečia draugų bei pažįstamų ratą. Didžioji dalis svečių neužsibus, pernakvos ir išvažiuos artimiausiu reisu į kanalizaciją, bet akiratį praplės ir prisitaikymo prie negandų galimybes padidins.

Atitinkamai, gyvenimas už geležinės uždangos, kai neleidžiama jokia informacija iš išorės, visi būdai prasmukti naikinami su antiseptikais, antibiotikais ir dezinfekantais, o tiekiamas maistas yra tinkamai termiškai apdorotas – veda arba prie periodiškai jaunimo keliamo maišto, arba prie vienakrypčio davatkiškumo, kai visą likusį gyvenimą maistas privalės būti tiesiog „atitinkantis teisės aktų reglamentą“. Įleidimas už uždangos vien pramoniniu būdu pagamintų ir išgrynintų „delegatų“ iš vaistinės problemų nesprendžia. Kaip minėjau, delegacijos ilgam neužsibūna ir, susipažinę su vietiniais, išvyksta palikę po savęs tik prisiminimus bei kultūros ir intelektualumo šleifą.

Bifidobakterija
Foto: Shutterstock

Pramogos. Na, kokios ten pramogos tiems paaugliams. Kamuolį į krepšį pamėtyti ir iki pietų pamiegoti. Vidiniams mikrobams tas pats. Fizinis šeimininko aktyvumas lemia geresnę ir aktyvesnę žarnų peristaltiką, jie ten ir su riedlentėmis, ir su dviračiais, ir tiesiog su pašikniukais nuo besivartančių žarnų paviršiaus pasivažinėja. Linksminasi kaip gali. Miegas irgi svarbus, pačios bakterijos nesnaudžia, bet ar pailsėjęs ir nusiraminęs šeimininkas – dar ir kaip jaučia. Stresas ir padidėjęs laisvų radikalų kiekis naikina įnamius, veda prie bakterijų agresijos protrūkių ir įvairovės mažinimo, kas lemia dažnesnius disbakteriozės protrūkius.

Svaigalai ir desertukai. Gal mažais kiekiais atpalaiduojantys ir nepavojingi, bet padauginus alkoholio ir rafinuotų angliavandenių (krakmolo ir cukraus), į paviršių išlenda visos blogosios kiemo kariaunos savybės – jie tampa įžūlūs, nebeklauso racionalaus balso ir darosi kur kas agresyvesni. Žarnyno ir gleivinių chebra irgi. Alergijos, vaikų atopinis dermatitas, astma, šlapimo takų uždegimai, grybeliai netinkamose vietose, visokio plauko vidurių diskomfortas pradedant nuo naujagimių kolikų ir baigiant viduriavimais gleivėmis su kraujais, netgi onkologija – štai sąrašas ligų, kurioms gali daryti įtaką netinkamai maitinama ir liaupsinama žarnyno chebrytė.

Skrandis
Foto: Shutterstock


Kad viskas veiktų sklandžiai būtina bendraujančių įvairovė. Kaip gerai sukurtoje RPG partijoje: ir charizmatiškas healer’is vadas, ir „storas“ šarvuotas dvarfas, ir greitas elfas su dviem kardais. Bet žaidime sukurtą komandą galite visada įvertinti ir apžiūrėti. Gal verta apžiūrėti ir vidinę chebrą?

Neverta. Sunku užauginti visas 200+ rūšis, galime stebėti nebent didžiausius „žaidėjus“. Bet ir jų santykis pasikeičia nuo tiriamosios medžiagos pagaminimo iki pristatymo auginimui (išmiršta dalis anaerobų, pasikeičia pH, mirusių vietą užima kiti). Tad jei neturite galimybių pagaminti tiriamosios medžiagos tiesiai laboratorijoje ir, pageidautina, vakuume – apžvalginių tyrimų vertė abejotina.

Tai ką daryti? Mylėti, liaupsinti ir maitinti. Ir save, ir savo vaikus, ir savo įnamius. Dirbtinai ir tingiai (tablečių pagalba) ilgam gyvenimui nieko neužauginsite, bet sustreikavus darbui – kovoti padėsite.
Kokie geresni, kuo probiotikai skiriasi nuo prebiotikų ir kas bendro su sinbiotikais papasakosim kitą kartą. O kol kas – eikite įgyvendinti iššūkio su daugiau nei 17 maisto produktų šaltinių.