Visų pirma, susitarkime: yra ūmus nugaros skausmas, kai kankiniesi kelias dienas ar kelias savaites, ir lėtinis nugaros skausmas, kuris kamuoja tris mėnesius ir daugiau. Jų prognozės ir gydymas šiek tiek skiriasi, ir nereikia matuoti svetimo skausmo ir bandyti svetimo gydymo. Į tai ir atsižvelgsim.
Ramybė ir poilsis geriausias būdas gydyti nugaros skausmą. Taip, būtų žiauru liepti skausmo sukaustytam ir surakintam žmogui šokinėti per balutes pakeliui į darbą ir daryti tiltelius biure praėjimuose tarp stalų.
Ūmaus skausmo metu ramybė būtina, kol skausmas neleidžia nors kiek laisviau judėti, kad galima būtų mankštintis.
Tačiau lėtinio skausmo metu nuolatinis nieko neveikimas ir raumenų „apsileidimas“ pats skatina raumens spazmą, sutrumpėjimą ir neteisingą raumenų darbą, o tai pagilina skausmą.
Ką daryti? Kaip kažkada sakė viena Sodros atstovė, tikrinanti nedarbingumų išdavimo pagrįstumą: „Mums, žinokite, irgi apmokymus vedė. Tris dienas pailsėjai ir viskas, pirmyn į darbą, jokių nedarbingumų“. Neužtempti ramybės periodo ir prisiminti, kad judėjimas – gyvybė. Į darbą ne, bet pas kineziterapeutą mankštų – taip.
Skauda tik mažai judantiems. Netiesa. Taip, nuolat mažai judantys turi silpnesnius raumenis ir yra labiau linkę į lėtinį šaknelių ir raumenų „užspaudimą“. Tačiau ir sportuojantys, bet darantys tą be saiko arba netaisyklingai irgi nedaug laimi. „Savaitgalio herojai“: nuobodžiai pratūnoję penkias darbo dienas už kompiuterio staiga pradeda elgtis kaip sportininkai ir darbininkai savaitgalį – turi kur kas rimtesnius šansus turėti ūminio skausmo priepuolius po savo „žygdarbių“.
Sėdėjimas žudo – sėdimam darbui naudoti ergonominius baldus. Sėdėjimas fancy ergonomiškoje kėdėje irgi sėdėjimas. Taip, mano visa širdimi mylimos balno formos kėdutės išsprendžia daug bėdų ir priverčia raumenukus išsitiesti ir laikyti stuburą teisingesnėje pozicijoje, bet tikrai neatleidžia sėdintį nuo prievolės pakelti atramos tašką nuo ergonominio paviršiaus ir pasirąžyti linksminant bendradarbius bei iškratyti smėlį iš sumedėjusių raumenukų prieš ir po darbo.
Vaistai nuo skausmo veikia tik skausmą, o ne priežastį, reikia kentėti. Jeigu ieškote atgailos formos, o ne pagalbos – tada taip. Bet lėtinės ligos jau daugiau nei pusė amžiaus nėra laikomos dievulio bausme ir jas gydyti leidžiama. Priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo (kaip aišku iš pavadinimo tam, kas skaityti moka) ne tik mažina skausmą, bet ir mažina uždegimą, kuris dažnai ir sukelia skausmą.
Tai pirmo pasirinkimo vaistai ūmiam susirgimui, kurie ne tik mažina kančią, bet ir kone vieninteliai, grąžinantys funkciją. Ne tik neskaudės, bet ir galėsite atsistoti.
Lėtinio skausmo metu, kai reikalingas nuolatinis tokių vaistų vartojimas, jie pasidaro pavojingesni dėl galimo kraujavimo arba trombozės, tad kartu su jais dažnai skiriami ir kiti vaistai, padedantys įveikti negandas. Bet paūmėjimų metu visada grįžtame prie periodinio priešuždegiminių vaistų nuo skausmo vartojimo.
B grupės vitaminai į užpakalį geriau nei vaistai nuo skausmo. Pagrindinis tokio badymo tikslas – pasiekti, kad leidimo vietą skaudėtų labiau nei nugarą, ir, kasydamas skaudantį sėdmenį į durų staktą, pamirštum apie nugaros skausmą.
Ūmaus skausmo metu, kad nors kažkiek skausmas būtų malšinamas, reikalingos didelės B1 ir B12 dozės: B1 reikia 300–600 mg, o B12 1–2 mg. Tai atitiktų bent 6 kapsules arba 3 ampules populiarių „B grupės“ preparatų. Tad raidė B „ūmiai susukus“ padėti gali, bet nebūtina rinktis skausmingų duriamų jos formų, užteks ir geriamų.
Tuo metu kankinant lėtiniui skausmui, kai skausmą lydi tirpimas, nusilpimas, deginimas ir „skuzdelyčių“ bėgiojimas po pažeistą plotą, be B grupės neišsiversime, mat ji reikalinga nervo mitybai ir jo atsistatymui po priespaudos.
Geriausiai padeda masažas. Masažas – tinginių mankšta. Jis puikiai atpalaiduoja sukaustytus raumenukus, gal net atlaisvina užspaustą nervuką ar raumenuką, bet ilgalaikės problemos nesprendžia.
Ūmaus skausmo metu, jei nėra jokio anatominio pagrindo skausmui ir jokių komplikacijų, masažas ar manualinė gali labai padėti ir netgi pagydyti.
Tačiau jei skausmą sukelia ne momentinis neatsargus pasisukimas, o ilgalaikė netaisyklinga sėdėjimo poza ar stuburo iškrypimas – pamaigymas problemų neišspręs. Bet malonumą gali suteikti. Net trumpalaikis palengvėjimas yra palengvėjimas.
Todėl ir reikia pradžiai išsitirti. Gal ten išvarža. Visiškai pritariu, išsitirti reikia: pokalbis su gydytoju ir objektyvi apžiūra leis nuspręsti ką toliau daryti ir kaip gydyti. Ne? Ne toks ištyrimas? Magneto reikia? Toli gražu ne visiems. Pusė mano skaitytojų turi/turėjo išvarža stubure. Tik dešimtadaliui ji leido kažkaip apie save žinoti. Devyniems iš to dešimtuko ta zaraza praėjo savaime arba kartojasi retai. Tik vienam prireikė (arba prireiks) kažkokios ypatingos pagalbos. Pavyzdžiui, intervencijos su adatomis skalpeliu ar panašiai.
Ūmaus skausmo atveju kur kas svarbiau nusiskundimai ir objektyvi apžiūra, nei instrumentinis tyrimas. Išvaržos nuotrauka reikalinga nebent įrėminti ir pasikabinti šalia taip pat įrėminto COVID antikūnų tyrimo. Kai kaimynas ateis, galėsite girtis: „Kiek pas tave? Du centimetrai? Cha, mokykis iš profesionalo – trys su puse“.
Tuo metu lėtinio skausmo metu, kai nepavyksta susitvarkyti su simptomais, tikrai gali būti reikalingas nuodugnesnis ištyrimas.
Man druskos, osteochondrozės ir kalkėjimai – man niekas nepadės, aš nepagydomas ligonis. Jūs nepagydomas tinginys. Chondrozės, kalkėjimai ir kiti rentgeno nuotraukose matomi baubai pirmą kartą pasirodo rentgenologų aprašuose maždaug nuo 15 metų. Taip, tie pakitimai mažina elastingumą ir judesio amplitudę, bet kur kas mažiau nei nejudrumas, nutukimas ir ilgalaikė priverstinė poza darbe arba ant sofos prieš televizorių. Sukelia skausmus ne druskos, o į jas besitrinantys kreivai dirbantys raumenukai ir jų prispausti nervukai. Ir gydymui reikia ieškoti ne druskas tirpinančių vaistų, o raumenis ir mobilumą grąžinančių mankštų.
Mankštos, mankštos ir dar kartą mankštos. Štai geriausias nugaros skausmų gydymo būdas. Ne paprastos mankštos, bet su kineziterapeuto priežiūra, besikeičiančios pagal Jūsų pasiekimus ir nuopolius. Ūmaus skausmo metu atpalaiduoti ir atlaisvinti, o lėtinių būklių remisijų metu sustiprinti ir palaikyti.
