Pradėkime nuo to, kad pirmoje pastraipoje girdėti šūkiai ir tikslai yra nieko verti, jie skirti menkinimui ir patyčioms, todėl visiškai normalu, kad Jums nepavyksta, nesinori jų laikytis. Dar galima pridėti neįgyvendinamus „nustokite nervintis“ ir „tapkite turtingu“ ir pasieksime niekinių patarimų pilnatvę. Nes šie patarimai nieko nereiškia. Reikia konkrečių žingsnių, tikslų, apdovanojimų už pasiektus tikslus ir vienintelės sąlygos iš Jūsų – sąžiningumo.
„Reikia sportuoti“ skamba agresyviai, beveik kaip mobingas. Visi suprantame, kad mes niekada nepasieksime tokių rezultatų, kokiais pagyruniškai prie vitrininio sporto klubo lango puikuojasi štangą kilnojantis dėdė su kvadratiniais žandikaulio raumenimis, arba priešais automobilį jau dešimtą kilometrą dviratį minantis, krūvio metu neprakaituojantis, aptemptomis blizgančiomis tamprėmis paryškintais blauzdos raumenimis erzinantis jaunuolis. Todėl bet koks pabandymas „sportuoti“ baigiasi nusivylimu ir fiasko: tu ir tavo rezultatas stovi vietoje, o tos treniruotos skulptūrinės blauzdos kažkur toli toli horizonte, ir kas minutę vis tolsta nuo tavęs, kaip ir viltys tilpti į šliubinį kostiumą. Ką daryti?
Receptas: 3000 žingsnių kasdien. Ne aplink virtuvės stalą ir ne darbo reikalais po biurą. Savo malonumui, lauke, idealu tuo pačiu metu, tiesiog žingsniavimas dėl žingsniavimo, nesvarbu, kiek pritūpčiojote iki tol. Visiškai paprastas, tikrai lengvai įgyvendinamas tikslas. Ir jokių nusivylimų. Atvirkščiai, po savaitės, kai pamatysite, kad pavyko kasdien pasiekti užbrėžtą tikslą, atsiras pasitenkinimas ir pasitikėjimas savimi, išsiskirs endorfinai, suprasite, kad nesate jokia gamtos bei evoliucijos nesėkmė. Kitą savaitę atsiras 3500 arba net 4000 žingsnių. Ir taip kas savaitę po 15-20 procentų daugiau. Kai pasieksime 6000 – bandysime didinti tempą: nueiti 1000 ne per 10, o per 9 minutes.
„Laikytis dietos“ nesąmonė ir pramanas, skirtas bauginti ir žlugdyti normalius žmones. Tie, kas laikosi dietų – visi nelaimingi. Matėte nors vieną patenkintą savo slyva ar morka, kai jo akivaizdoje yra dorojamas kepsnys ar krepšelis kruasanų? O kai kantrybė ir valia eilinį kartą paslydo ir naktipiečiams sužiaumojai ne vieną, bet keturis kruasanus per kartą, pradedi savęs nekęsti ir numoji ranka į svorio kontrolę, pateisindamas savo silpnybes nuvalkiotu posakiu: „organizmas žino, ko jam reikia“. Žino, tik nežino, kiek ir kada.
Receptas: Režimas, ar su ilgesnisis, ar trumpesniais protarpiais, saikas (taip, čia sunkiausia dalis) ir įvairovė (ir torčiukas irgi reikalingas organizmui, tik mažais kiekiais). Tai yra kertiniai bet kokios bent kiek sveikos mitybos principai. Valgome viską, ko norime, bet sąžiningai sau prisipažįstame, jei nukrypome ir nugrybavome nuo kurso. Sąžiningai suskaičiuojame kiekvieną saldainiuką, cukraus gabaliuką latte puodelyje, sausainuką prie kompiuterio, džiovinto mango gabaliuką ar riešutuką iš dubenelio. Paprasto tikslo pavyzdys – atsisakome alkoholio prie patiekalo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Arba pradedame pietums darbe užsisakyti pusę porcijos vietoj visos. Pasvarstome, ar tikrai reikia to antro patiekalo pietums, ar reikalingos tos bulvytės prie mėsainio, ar tikrai verta pirkti šeimyninę picą vien todėl, kad taip pigiau? Kam to reikia? Kad žinotume, kur paslydome. O kaip žinoti, kad paslydome? Tuoj papasakosiu.
„Mesti svorį“. Patarimas, kuris kelia agresiją labiau nei pirmi du kartu. Kiek pacientų nusivylė per konsultaciją išgirdę „čia viskas dėl svorio, meskite svorį“. O kaip? Vienas daug sveriantis sporto komentatorius yra pasakęs „aš per savo gyvenimą esu numetęs 240 kilogramų. O jie vėl grįžta“. Nes svorio kontrolė yra nuolatinis procesas, negalima pasiekti rezultatų „momentiškai“. Nuolatiniam procesui reikia kontrolės ir to nelemto sąžiningumo sau. Normalus svorio metimo tempas – pusė kilogramo per savaitę. Kaip nereikia vaikytis tų reljefinių blauzdų ir kvadratinių kramtomųjų raumenų, taip nereikia tikėti ir pasakomis apie „minus 10 kg per mėnesį“. Tai taip pat nepasiekiama ir skirta sukelti pavydą ir kitų menkinimą.
Receptas: svertis kasdien. Ne kartą per savaitę, ne po treniruotės sporto klube, ne po pagaliau pavykusios savaitės badavimo, bet kasdien. Geriau ryte, dar prieš padidinant svorį kavos puoduko mase, bet jau po apsilankymo tualete, kur atsikratėte ir nuleidote į prarają kelis šimtus gramų vakar dienos negandų ir rūpesčių. Vyrams galima net nusiskusti barzdas, o moterims pažastis prieš lipant ant svarstyklių (vis į minusą). Ir tada sąžiningai sau atsakyti: kodėl šį rytą yra 500 gramų plius, o vakar buvo 500 gramų minus? Ką aš padariau vakar blogai? Ir kaip man šiandien pataisyti situaciją?
Taip, cukrų ribojimas, alkoholio atsisakymas, skaidulinių medžiagų vartojimas, mitybos planas ir morka vietoje torčiuko padeda. Tačiau be sąžiningo atsakymo sau į tuos paskutinius klausimus efektas, jeigu ir bus, tai tik trumpalaikis.
Tikėjotės recepto „valgyk salierą ir daryk 10 pritūpimų“ – sorry, kad nuvyliau. Ir cinamonas ar acto šaukštas rytais irgi nepadės, jeigu nebūsite sąžiningi sau.
