Nutukimas. „Negi, daktarėli, siūlysi eiti pamiegoti, kai užeina noras valgyti?“. Panašiai. Miegas mažina suvalgomų kalorijų kiekį ne tik mažindamas valgymui naudojamą būdravimo laiką, bet ir mažindamas apetitą. Nepakankamai ilgai (mažiau nei 6 valandas) ir nepakankamai kokybiškai (prabudimai, muistymasis, knarkimas) miegantys žmonės turi žemesnę leptino – hormono, sukeliančio sotumo jausmą – koncentraciją.

Ir tas poveikis yra pakankamai greitas – užsibuvote vakarėlyje, užtrukote prie kompiuterio ar užsižiūrėjote serialą – ir staiga, lygiai vidurnaktį, kaip kokia Pelenė, nusimetėte suknelę, apsivilkote pižamą ir puolėte siaubti šaldytuvą? Gali būti, kad baigėsi gerojo fejino leptino burtai.

Greitas maistas
Foto: Shutterstock

O jei tas fejinas bus kasnakt slopinamas, tai visi jo bandymai vėl įtalpinti Pelenę į pernykštę suknelę bus niekiniai. Juo labiau, kad jam trukdys piktasis gremlinas grelinas (alkio hormonas, ne, nejuokauju, tikrai toks pavadinimas, kaip gremlino be „m“), kurio išsiskyrimą iš tuščio skrandžio nepakankamas miegas kaip tik skatina. Nežinau, kaip su krištoliniu bateliu, bet į sukneles telpa tik tos Pelenės , kurios išsimiega.

Kraujospūdis, arba pasaka, kaip nosies lašai spaudimą mažino (based on true story). Į nosį kalbantis vyras skundėsi, kad jo daktarai jam vaistų nuo kraujo spaudimo gaili, norėjo brangesnių ir šiuolaikiškesnių, nes pigūs nepadeda. O įkyrus daktarėlis pusę konsultacijos laiko kamantinėjo, kaip pacientas su savo žmona miega. Net pyktis pilietį truputį paėmęs buvo, kad daktarėlis su sutuoktine susimokė: mat anai nuolat trukdo jo knarkimas. Bijo žmona, kad maitintojas numirs, nes kvėpuoti naktimis nustoja. Ir ne veltui, pasirodo, bijo.

Miego apnėja – vienas iš miego sutrikimų, kai knarkiantis giliai įkvepia ir nustoja leisti įkyrius garsus, bet už kelių–keliolikos sekundžių vėl imasi to paties su nauja jėga. Tai yra viena pavojingesnių būklių. Didėja hormono kortizolio kiekis, kuris padidina adrenalino koncentraciją, abu didina kraujo spaudimą ir alkio jausmą. Net toks trumpas nekvėpavimas mažina deguonies kiekį smegenyse, o tas sukelia agresiją, nekritiškumą, nuovargį ir meilės stoką. Pacientui kraujo spaudimo korekcijai buvo pasiūlytas... purškalas į nosį (nebandykite to kartoti namuose: renkantis ilgalaikį slogos gydymą būtina pasitarti su gydytoju, kad neprisižaistumėte!) ir, nepaisant pirminio skeptiško nusiteikimo, planas pavyko. Sumažėjo abu spaudimai paciento smegenims – ir kraujo, ir žmonos. Taip, dažniausiai taip lengvai neatsiperkama ir prireikia nosies (ir gerklės, ir ausų) gydytojo konsultacijos ir kartais jo valdomo peilio, bet geresnė gyvenimo kokybė to verta.

Aukšta gliukozės koncentracija ir cukrinis diabetas. Nepavyksta laikytis dietų ir susitvarkyti su cukrumi kraujyje? Gali būti, kad kaltas nepakankamos trukmės arba kokybės miegas. Kaip jau rašiau, nemiegojimas, prabudinėjimas, ilgas niekam, išskyrus darbdaviui, nereikalingas būdravimas, knarkimas ir nuolatinis vartymasis lovoje miegant didina kortizolio kiekį. 15 valandų per savaitę (viso labo po 2 valandas su trupučiu kasdien) didina kortizolio koncentraciją beveik dvigubai (plius 80 procentų). Anas blogina mūsų santykius su insulinu, atsiranda atsparumas pastarajam, nesunaudojama suvalgyta gliukozė, ji plaukioja kraujyje, gadina kraujagysles ir tyrimų rezultatus.

Rizika numirti. Dėl tos pačios priežasties: blogesnė kraujospūdžio kontrolė, blogesnė kraujagyslių būklė, periodiškas deguonies badas knarkimo metu, hormonų svyravimai – viskas didina šansą numirti. Vien padidėjusi insulino koncentracija siejama su daugeliu vėžinių, širdies kraujagyslių ir endokrininių susirgimų rizika. Britanija, šalis, į kurią taip bėgo mūsiškiai geresnio gyvenimo ieškoti, kasmet praranda 10 000 piliečių dėl priežasčių, susijusiu su miego trūkumu arba jo kokybe. Bet kasmet gauna daugiau atvykėlių, pasiruošusių dirbti, stengtis, nervintis ir nemiegoti.

Apie paprastesnius hormonus kalbant – seksualinis gyvenimas ir potraukis. Kuo mažiau miego – tuo mažiau sekso. Vyrai negali, moterys nenori. O testosterono mažėjimas vyrams taip pat skatina svorio augimą, gliukozės didėjimą, fizinio krūvio netoleravimą, raumens masės mažėjimą, o riebalų kiekio didėjimą ir: trūkt už vadžių, vėl iš pradžių (žr. tesktą aukščiau).

Foto: Shutterstock

Bet kiek galima apie tuos metabolinius kalbėti, pakalbėkime apie mūsų ateitį – vaikus ir jų sveikatą. Vaikšto išsižiojęs? Naktimis „kriuksi“ (mamos vengia žodžio „knarkia“, palieka jį tėvui)? Ryte niekaip negali atsikelti, kad spėtų į mokyklą ar darželį? Nenori lankyti sporto būrelio, nes labai pavargsta ir nuolat kažką kažkur skauda? Mokytoja duoda pastabas, kad išsiblaškęs ir neišmoko anglų kalbos žodžių?

Gali būti, kad visos šitos negandos yra tarpusavyje susijusios. Ir sieja jas ne tai, kad atžala išlepusi ir nevertina, kaip jam pasisiekė su tėvais, kurie dėl jo viską daro. Kaltas gali būti nekokybiškas miegas. Adenoidai, polipai, alerginė sloga, nosies pertvaros iškrypimas – visa tai blogina normalų ir laisvą kvėpavimą, taip reikalingą miego metu. Nepakankamas deguonies kiekis naktį smegenyse ir mikroprabudimai nesukels pavojaus gyvybei, tačiau medžiagų apykaitą, dėmesį, gebėjimą mokytis, fizinio krūvio toleravimą ir didesnį polinkį traumoms judesio metu gali sąlygoti.

Neišsimiegojus mažėja augimo hormono gamyba, mažiau vystosi raumenys ir kaulai, jie silpnesni. Dėl deguonies stokos smegenys nepailsi, „atminties bangos“ atsiranda tik po 3 valandų gilaus miego, jei miegame mažiau – blogėja atmintis ir dėmesys. Kokie čia anglų žodžiai ar laimėtos rungtynės... Tad į vaiko kambarį įkišti nosį pravartu ne vien tam, kad dieną patikrintumėte, mokosi ar žaidžia, bet ir naktį, kad įsitikintumėte, jog neknarkia ir tolygiai kvėpuoja.

Valerijus Morozovas

Odos būklė, imunitetas, nuotaika, darbingumas, net tokios krikščioniškos savybės kaip atlaidumas ir sugebėjimas priimti kritiką – viskas priklauso nuo miego kokybės. Jei pavyksta išsimiegoti ir atsigauti per savaitgalį ar atostogas – dar ne viskas prarasta (tik jau skamba pirmieji varpeliai apie nemeilę sau). Jei net po savaitės atostogų niekas negerėja, arba grįžus į darbą pablogėja sulig pirma diena – laikas kreiptis rimtos pagalbos.

Jeigu atpažinote save ar artimuosius – pravartu kreiptis į gydytoją (taip, taip, tikrai ilgalaikėms miego problemoms receptų Delfi puslapyje nedalinsiu). O apyrankės ir kiti įrenginiai, fiksuojantys judėjimo skaičių naktį, ir sugulovai, miegantys (arba dėl knarkimo nemiegantys) šalia, gali duoti papildomos informacijos apie Jūsų miego kokybę ir trukmę.

Todėl, jei dieną pasnaudžiate – nesnauskite, o kreipkitės.