Sąnarių ligų grupė – didelė ir sudėtinga, todėl pirmiausia turime apibrėžti, apie kurias iš jų su „Medicinos diagnostikos ir gydymo centro“ gydytoja reumatologe Jūrate Eidžiūniene kalbėsime. Šįkart – apie osteoartrozę. Tai degeneracinė sąnarių liga, reiškianti sąnario kremzlinio audinio pakitimus – pažeidimus arba amžiaus ir hormonų pokyčių lemiamą „susinešiojimą“.
Pirmuosius osteoartrozės simptomus pažįsta daugelis. Skausmas ir sustingimas, sąnarių patinimas, ribojantis judesius ir trukdantis normaliai aktyviai gyventi, – tai sutrikimai, kurie labai blogina gyvenimo kokybę, kelia kasdienį diskomfortą, veikia nuotaiką ir santykius darbe bei šeimoje. Kaip juos pristabdyti, kaip pagerinti gyvenimo kokybę, kai sąnariai netenka lankstumo, o judesiai – lengvumo?
Ryto stingulys – blogas pranašas
„Rytą vos išsiropščiu iš lovos. Visur maudžia, jaučiuosi pavargęs, sustingęs. Tik pavaikščiojęs, pasimankštinęs pasijuntu geriau.“ Tokia situacija pažįstama daugeliui vyresnio amžiaus žmonių, jau nebesitikinčių, kad keliais šuoliais pavyks spėti į trumpai stabtelėjusį troleibusą arba be vargo įveikti stačius laiptus, kurių mieste pastaraisiais metais tarsi ir padaugėjo.
„Jeigu kalbame apie jauną ir sveiką žmogų, sąnarių sustingimas, judesių ribotumas, sunkumas lipant laiptais reiškia, kad tiek jo sąnariams, tiek raumenims trūksta tam tikrų medžiagų. Arba tas žmogus galbūt pernelyg sunkiai dirbo, nešė, aktyviai sportavo ir sąnariai patyrė per didelį krūvį, – pranešime žiniasklaidai sako gydytoja Jūratė Eidžiūnienė. – Pastaruoju metu tokių pacientų, vos dvidešimtmetį perkopusių vyrų, pasitaiko ne taip ir mažai. Dažniausiai tai – nevykusių bandymų įrodyti vyriškumą pasekmė. Dalis jaunimo mano, kad ekstremalias sporto šakas galima išbandyti be išankstinių ilgalaikių arba nuolatinių treniruočių, stiprinančių raumenis, todėl patiria ne tik nusivylimą, bet neretai ir sąnarių traumą, kuri atsiliepia visą gyvenimą.“
Sąnarių stingulys ir skausmas vyresniame amžiuje gali reikšti degeneracinę sąnarių ligą – osteoartrozę. Dėl daugelio sąnarių skausmo kaltos uždegiminės, reumatinės ligos, kurių šįkart neaptarinėsime. Osteoartrozę sukelia natūralūs degeneraciniai procesai, prasidedantys sąnariuose paprastai jau apie 40-uosius žmogaus gyvenimo metus dėl organizmo dėvėjimosi, netaisyklingo fizinio krūvio kilnojimo, kūno masės padidėjimo, nekoreguotos plokščiapadystės, netinkamos avalynės ir kitų dalykų.
Nuo 55-erių kas trečias žmogus jau turi mažiau ar daugiau išreikštus sąnarių pakitimus. Atsiliepia ir jaunystėje patirtos sportinės traumos – atsiradę sąnarių kremzlės įtrūkimai pagreitina jos pokyčius. Kremzlė – elastingas sąnarių kaulų paviršių dengiantis audinys. Dėl neadekvačios fizinės apkrovos jis suspaudžiamas ir gali būti sužalojamas. Organizmas siunčia signalą, sąnario skausmą, ir bando tą įtrūkimą kompensuoti restruktūruodamas kaulą. Pokremzliniame kauliniame audinyje atsiranda cistų, sąnario kraštuose ima formuotis ataugos – osteofitai. Jie dirgina raiščius, sinoviją, todėl gali prasidėti sąnario kapsulės uždegimas – visa tai vadinama osteoartritu. Dažniausiai liga pažeidžia kelių, plaštakos, klubų, pėdos sąnarius.
Nors vyrų sąnariams gyvenime tenka daugiau fizinio krūvio, osteoartritas labiau kamuoja moteris. Ypač vyresnio amžiaus, po menopauzės, kai nurimsta aktyvi lytinių hormonų veikla.
Kas spartina sąnarių „susidėvėjimą“?
Osteoartritas – kompleksinis pažeidimas, apimantis visus sąnario audinius: kremzlę, subchondrinį kaulą, sinovinį skystį, raiščius, sausgysles, raumenis. Sąnario kremzlė sudaryta iš gliukozamino, chondroitino ir kitų medžiagų. Ji dengia sąnario kaulų paviršių. Kaip kremzlė reaguoja į įvairius dirgiklius: karštį, šaltį, smūgius, kuriuos patiria, kai žmogus šokinėja, kelia didelį krūvį ir pan.? Pirmiausia ji išburksta, sutinsta, parausta.
Sutrinka kolageno skaidulų struktūra, todėl sumažėja kremzlės elastingumas, padidėja proteoglikanus ardančių enzimų produkcija ir sąnaryje ima kauptis per daug skysčio. Mažėjant proteoglikanų kiekiui atsiranda kremzlės degeneracinių pakitimų: erozijų, įtrūkimų, atplaišų. Kai organizmas bando kompensuoti šiuos defektus, formuojasi subchondrinio kaulo cistos, osteofitai. Jau pirmųjų pakitimų pasekmė – sutrikusi sąnario kremzlės mityba. Pačioje kremzlėje nėra kraujagyslių, limfagyslių, nervinių skaidulų. Maisto medžiagas ji gauna iš sąnario skysčio molekulių difuzijos būdu, per ekstraląstelinę matricą. Suprantama, jeigu sąnario skystis prastos kokybės, kremzlės mityba – taip pat nekokybiška.
Saulė ir šypsena mažina skausmą
Norėdami atsikratyti skausmo, kreipiamės į gydytojus.
„Daugelis iš mūsų jau baigiami įtikinti, jog išeitis – maisto papildai, turintys minėtų medžiagų. Ne vienąkart teko stebėti, kaip garbaus amžiaus žmogus vaistinėje palieka pusę savo pensijos, kad išsineštų namo keletą dėželių maisto papildų, nes tikisi, jog šie padės bent kuriam laikui sumažinti sąnarių skausmą, – pasakoja gydytoja J. Eidžiūnienė. – Viena iš sąnarių gydymo schemų yra simptominis skausmo malšinimas gliukozamino, chondroitino preparatais. Tačiau dėl maisto papildų turiu atskirą nuomonę. Dalyvavau klinikiniame tyrime „Gliukozamino ir chondroitinsulfato 2 g vartojimas sergantiems kelių sąnarių osteoartritu“. Grupė kruopščiai atrinktų žmonių metus kasdien gėrė po 2 gramus gliukozamino sulfato. Kita tokio pat lygio grupė vartojo placebą. Rezultatai nustebino, nes ir vienų, ir kitų gydymo efektyvumas buvo labai panašus. Keisčiausia, kad kai kurių placebą gavusių pacientų rezultatai buvo net geresni negu vartojusiųjų maisto papildus. Dar būtų verta pridurti, jog rekomenduojama gerti papildų dozė – perpus mažesnė.“
Tokį paradoksą gydytoja aiškina ir kitu aspektu – paciento psichoemocinės būsenos įtaka sąnarių sveikatai. Sąnariai be raumenų nejudėtų. Jeigu žmogus jaučiasi gerai, jo raumenys tvirti, treniruoti, sąnario struktūrų mityba normali dėl geros kraujotakos, tada ir sąnariai juda lanksčiau. Omega 3 rūgštys, gaunamos su maistu, pakankamas kiekis vitamino D, kurį organizmas gamina veikiamas saulės, pozityvus nusiteikimas, o ne nuolatinis savo skausmų „puoselėjimas“ gulint lovoje, – tai geriausios sąnarių lankstumo gerinimo priemonės. Būtina avėti patogią kasdienę ir specialią avalynę, pritaikytą vaikščioti, sportuoti.
Laukiant sąnario protezavimo – injekcijos
Gydytoja J. Eidžiūnienė pasakoja apie vieną garbaus amžiaus pacientę, kuriai didelį skausmą keldavo kiekvienas žingsnis. Jos kelio sąnariai jau prieš keletą metų buvo labai prastos būklės. Sąnario tarpas – mažas, paprastai tariant, moteriai judant kaulai trynėsi vienas į kitą, ribojo judesius ir kėlė skausmą.
„Pacientė atvyko sužinojusi apie hialurono rūgšties preparatus, leidžiamus į sąnarį. Objektyvūs medicininiai tyrimai rodė, kad jos sąnarių būklė prasta, ir geriausias gydymo būdas būtų sąnario protezavimo operacija. Tačiau moteris norėjo kuo ilgiau to išvengti, juo labiau kad jai, sergančiai ir širdies liga, tokia operacija būtų buvusi labai sunki. Pacientė pageidavo išbandyti hialurono rūgšties injekcijas. Pati nustebau, kai ji grįžo tik po pusantrų metų, nors preparato poveikis garantuojamas trumpesniam laikui – 9–12 mėnesių. Įdomu, kad objektyvūs duomenys pagerėjimo nerodė. Tačiau tai ne visada yra pagrindinis rodiklis. Svarbiausia – pačios moters savijauta. O ji džiaugėsi, kad gyvenimas vėl atgavo spalvas, kurias buvo aptemdęs skausmas. Tada suleidome dar tris hialurono rūgšties injekcijas. Pacientė vėl grįžo po 2 metų. Operuotis atsisakė.“
Hialurono rūgštis – lankstumui
Nuolat girdime apie tai, kad hialurono rūgštis padeda atsikratyti raukšlių ir susigrąžinti jaunystę. Pasirodo, ji gali praversti ne tik gražuolėms. Sėkmingas verslininkas kas pusantrų metų į Vilnių atsiveža garbaus amžiaus tėvus, kad, kaip pats sako, „pamaitintų jų sąnarius“: „Mes pasitikime Vilniuje dirbančiais specialistais, nes hialurono rūgšties injekcija turi skirti profesionalus gydytojas ortopedas arba reumatologas. Ir ne tik. Konkrečiam pacientui reikia nustatyti dozę ir suleisti preparatą tinkamai.“
Gydytoja J. Eidžiūnienė teigia, jog hialurono rūgštimi galėtų būti gydoma daugelis žmonių. Tik bėda – preparatas nekompensuojamas, pacientams jį tenka pirkti patiems. Tačiau kai kalbama apie tai, kad kelios injekcijos gali atitolinti sąnario protezavimą ir palengvinti simptomus, pagerinti žmogaus mobilumą, tada verta skaičiuoti. Reikėtų įvertinti ir dažniausiai vartojamų vaistų nuo skausmo išlaidas, ir jų keliamas komplikacijas.
