Apie tai Žinių radijo laidoje „Eskpertai pataria“ pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas endokrinologas Andrej Levinger.

Dėl trūkumo sutrinka viso organizmo veikla

Koks svarbus yra vitaminas D įrodo ir tai, kad jis kūdikiams skiriamas jau nuo pat pirmų gyvenimo dienų.

„Pirmas vitaminas vaikui yra mama, tada pienas, kuris turi turėti visas reikalingas maistines medžiagas. Visose šalyse visais laikais nėščiosioms ir žindyvėms būdavo skiriamas kuo geresnis maistas. Taip būdavo daroma dar tada, kai niekas nežinojo apie vitaminus. Tik prieš maždaug 100 metų atsirado žodis vitaminas. Vitaminas D buvo atrastas ketvirtas, dėl to ir gavo ketvirtąją raidę – D“, – įdomius faktus vardijo A. Levinger.

Vitaminas D
Foto: Shutterstock

Ilgą laiką buvo manoma, kad jis padeda kovoti su rachitu, reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą, kaulų būklę. Tačiau dabar žinoma, kad jis daro daug daugiau. Dėl šios priežasties sunku pasakyti, kokie simptomai užklumpa žmogų, kai jo trūksta.

„Jis turi daugybę skirtingų poveikių. Dėl jo trūkumo gali sutrikti visų organų sistemų darbas. Vitamino D kartais galime nevadinti vitaminu, tai netgi kaip hormonas“, – Žinių radijui kalbėjo gydytojas.

Pagrindiniai vitamino D trūkumo simptomai yra bendras nuovargis, silpnumas, blogesnė nuotaika. Gali būti ir rimtesnių sutrikimų. Pavyzdžiui, sutrinka imunitetas, jis nebegali veiksmingai kovoti su virusais, taip pat ir koronavirusu. Yra daugybė tyrimų, kurie rodo, kad vitaminas D ypač svarbus sergant koronavirusu, taip pat ir sveikstant.

Taip pat ir nervų sistemoje yra daugybė receptorių, kuriems svarbus vitaminas D. Ypač daug jų yra giliai smegenyse – ten formuojasi procesai, kurie nulemia, kaip žmogus jaučiasi, kokia jo nuotaika, atmintis. Trūkstant vitamino D, visa sistema dirba daug sunkiau, atsiranda nepaaiškinamas silpnumas, miego, depresijos sutrikimai. Kartais gali būti alpimai. Taip pat įrodyta, kad depresijos lygis priklauso nuo vitamino D kiekio. Jis atsako ir už gerą raumenų tonusą.

Foto: Shutterstock

Atstatyti reikiamą kiekį kartais užtrunka ir pusmetį

Gydytojo teigimu, dar prieš kelerius metus Lietuvoje situacija dėl šio vitamino trūkumo buvo tiesiog tragiška.

„Dar labiau didėti žmonių skaičiui, kuriems trūksta šio vitamino, praktiškai neįmanoma, nes jo trūksta iš esmės 99 proc. lietuvių. Dabar atsiranda žmonių, kuriems ne taip smarkiai trūksta šio vitamino, bet dažniausiai jo vis tiek reikia papildomai.

Iš savo patirties matau, kad atstatyti jo trūkumui prireikia nemažai laiko. Tai yra vitaminas, kuris tirpus riebaluose. Kol organizmas juo prisisotina, prireikia ir 3 ar 4 mėnesių, o kartais pusės metų. Įsivaizduokite, kad turite tuščią vonią ir bandote ją pripildyti su mažu puodeliu. Atrodo, juk galime pasiimti didesnį kibirą ir greičiau pripildyti. Tačiau galima nukristi ir jį išpilti. Tad didelių vitamino D dozių, kurios gali sukelti toksinį poveikį, dabar atsisakyta“, – sakė A. Levinger.

Aiškios nuomonės, kokia turi būti viršutinė ir apatinė vitamino D riba, nėra.

„Per mano 20 darbo metų ta nuomonė pasikeitė kardinaliai. Be to, šis vitaminas turi didelį profilaktinį potencialą, jei jo yra pakankamai, jis gali profilaktiškai apsaugoti nuo širdies ligų, cukraligės, vėžio, rachito“, – vardijo laidos pašnekovas.

Visgi, vitamino D dozes reikia suderinti su gydytoju, nes tai, kiek jo vartoti, priklauso ir nuo bendros organizmo būklės.

Ar tikrai vasarą reikiamą vitamino D kiekį galime gauti iš saulės?

Nors Lietuvoje galime džiaugtis, kad turime visus 4 metų laikus, esame Šiaurės Europos dalis, o tai reiškia, kad vitaminą D aktyvuojantys saulės spinduliai turi praeiti didesnį kelią, jų pas mus ateina mažiau. Be to, dažnai dangus būna debesuotas, tad jo gauname dar mažiau.

Maždaug nuo balandžio vidurio iki rugsėjo, pasak gydytojo, teoriškai galime gauti pakankamą saulės kiekį, kad pasigamintume užtektinai vitamino D. Bet tam irgi reikia kelių sąlygų – išbūti saulėje apie 30-40 minučių kasdien, geriausia gulint.

Visgi, taip rizikuojame gauti odos nudegimus, mat tai pavojinga baltai lietuviškai odai. Be to, jei pasitepame apsauginiu kremu, vitamino D nebegauname.

Beje, kuo oda tamsesnė, tuo sunkiau gaminasi vitaminas D. Tamsiaodžiams, pasak gydytojo, atvykus gyventi į Lietuvą, labai greitai išsivysto šio vitamino deficitas.

O ir su maistu sunkiai gausime jo tiek, kiek reikia. Gydytojas pataria, kad rytinė vitamino D porcija galėtų būti gaunama iš kiaušinienės, ypač, jei ji su pievagrybiais. Taip pat nemažai šio vitamino yra stintose.

„Pienas Lietuvoje tikrai labai geras, bet, kad gautume dienos vitamino D normą, reikia jo išgerti apie 5 litrus. Lašišos reikėtų suvalgyti apie 4 kg. Tai nelabai įmanoma“, – sakė pašnekovas.

A. Levinger teigimu, Lietuvoje ilgą laiką nebuvo kalbama apie vitamino D trūkumą, todėl davar kai kurie žmonės turi 10-20 metų senumo deficitus. Kol juos papildo, praeina labai daug laiko. O per tą laiką išsivysto labai daug ligų.

„Tai beveik neįmanoma, yra labai nedaug žmonių, kurie buvo apsinuodiję dėl to. Esu tokių matęs, jie vartojo milijonines dozes rachito gydymui. Dabar tokių dozių praktiškai nėra. Apsinuodijimas pasireiškia vėmimu, pykinimu, centrinės nervų sistemos pažeidimu.

Labai sunkiai gydomas, tokie žmonės ilgą laiką praleidžia reanimacijoje. Per pastaruosius metus pas mane buvo tik keli žmonės, kurie turėjo organizme vitamino D turėjo apie 200, o toksinis poveikis pasireiškia nuo 250. Tad jie tikrai jokių simptomų neturėjo. Reikia labai ilgai vartoti, kad juo apsinuodytume“, – sakė gydytojas.