Bėk arba prisitaikyk – panaudok įgimtą išlikimo mechanizmą
Leiskite dar kai ką pasakyti. Kai pirmą kartą panyrame į šaltą vandenį, mūsų sistema patiria šoką. Šiomis ekstremaliomis sąlygomis kūne įsijungia išlikimo instinktas („kovok, bėk arba sustink“ atsakas). Reikia apsisaugoti nuo aršių aplinkos dirgiklių. Bet kai kūnas ir protas ima bendradarbiauti, įvyksta prisitaikymas prie naujos aplinkos ir ekstremalių sąlygų, o šalčio poveikis sumažėja. Jei šaltame vandenyje maudomės nuolat, ima keistis mūsų kraujotakos sistema: daugiau kraujo patenka į gilesnius smegenų sluoksnius – į vidurinių smegenų kanalo pilkąją masę, kur šoko sukeltas skausmas yra paverčiamas malonumo pojūčiu.
Panašiai galime ir mes: išgyventi ir toliau gyventi be traumų sukeltų genų ekspresijų. Į traumas, kaip ir į vandenį, mes iš pradžių reaguojame nevalingai. Pajaučiame traumos poveikį, paskui įsijungia mūsų išlikimo mechanizmai, o tada ją užrakiname savyje. Vėliau pajaučiame padarinius. Arba ne – tuo atveju, jei jie lieka užrakinti.
Apvalykite savo genus nuo traumų
Jūsų tėvai, seneliai ar proseneliai galbūt negalėjo išgydyti savo traumų, tačiau perdavė jas genais. Dabar mes galime apvalyti savo genus nuo tų traumų, išlaisvinti visas kartas ir pradėti iš naujo. Protėvių laisvė suteikia laisvę ir mums – tai atsispindi sieloje. Mes galime pakeisti jos energiją. Siela skleidžia šviesą ir elektros energiją. Pasiekę giliausius smegenų sluoksnius, užmegsite su ja ryšį. Ir pajausite, kai tai atsitiks, nes tas jausmas su niekuo nesupainiojamas. Siela stipresnė už traumą.
Kvėpavimas – nuotaikai reguliuoti ir depresijai palengvinti
Šis pratimas lavina ir stimuliuoja nervines smegenų ląsteles, taip pat palengvina depresiją bei nuotaikų kaitą. Kai smegenys labiau aprūpintos deguonimi, žmogaus savijauta geresnė. Magnetinio rezonanso tyrimai mums parodė, kad kvėpavimo pratimų metu smegenys tiesiog šoka. Pratimą galite atlikti kada tik panorėję, tačiau jis itin veiksmingas, jei jaučiatės melancholiški, paniurę ar prislėgti. Neskubinkite įvykių – pajauskite viską!
1. Atsisėskite ar prigulkite patogioje padėtyje.
2. Pajauskite ir pamėginkite atpalaiduoti kiekvieną kūno dalį. Stebėkite ir suvokite, ką jaučiate, matote, girdite. Nieko neteiskite – tiesiog būkite dabar.
3. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite dvidešimt kartų. Visiškai įsileiskite, o tada paleiskite.
4. Paskutinį kartą giliai įkvėpę sulaikykite kvapą, smakrą priglauskite prie krūtinės, įtempkite dubens dugno raumenis ir per stuburą nukreipkite tą įtampą į savo galvą.
5. Jei patiriate nemalonius pojūčius ar fizinį diskomfortą, nukreipkite dėmesį į tai ir stebėkite. Įtempkite tos srities raumenis. Sulaikykite kvėpavimą daugiausia dešimčiai sekundžių.
6. Iškvėpkite ir atsipalaiduokite.
7. Kartokite du ar tris kartus, kol pasijusite geriau.
Neprivalote būti šio metodo profesionalas, kad pasiektumėte rezultatų. Jei atliekate kvėpavimo pratimus ir atveriate širdį šiai patirčiai, galite sukurti ryšį per dvidešimt minučių.
Kvėpavimas padeda tekėti energijai ir užtikrina laimę
Tai – vienas nuostabiausių dalykų apie šį metodą. Bet kuris jį praktikuojantis gali pasiekti giliausius savo smegenų sluoksnius ir išlaisvinti visa, kas užrakinta jų kūnuose – blokus, baimes, užslopintus dalykus ir viską, kas trukdo tekėti energijai. Esame čia, šitame fiziniame kūne, kaip rezultatas prieš mus gyvenusių kartų. Galime tas kartas išlaisvinti, nes nešiojamės jas savo genuose kaip paveldą, o traumos atveju – kaip naštą. Bet nebe ilgam. Kiekvienas mūsų turime priemones fiziškai ir psichologiškai išsilaisvinti nuo susikaupusių traumų, ir dabar pats metas tą padaryti. Galime ne tik užsitikrinti laimę, bet suteikti ją ir ateities kartoms. Mes tarsi slenkstis.
Mirties nėra
Siela amžina, todėl nėra nei pradžios ar pabaigos, nei laiko ar erdvės. Yra tik amžina ir mūsų protu nesuvokiam siela, egzistuojanti absoliučios dabarties akimirkoje ir vedanti mus atgal į tikruosius save, į prigimtį. O kadangi nėra nei pradžios ar pabaigos, vadinasi, nėra ir mirties. Siela yra aukščiau kūno, aukščiau materijos. Trumpą laiką, kol gyvename savo kūnuose, galime siekti suprasti savo vidinę šviesą. Ji ir suteikia egzistencijai prasmės. Perfrazuojant W. Whitmaną, šitaip mes pasiekiame begalybę savyje. Jei pasaulis negerbia sielos, neprivalome priimti jo tokio, koks yra.
Šitaip jaučiausi visada, net prieš pradėdamas maudytis šaltame vandenyje. Nežinau, kaip tą tiksliai pavadinti. Bet net nemanau susitaikyti su ligomis ir karais, alkanais vaikais, žiauriu elgesiu su gyvūnais. Aš viso to nepriimsiu. Išnaudojimas, nejautrumas – ar tai yra žmonijos tikslas? Ar to mokyklose mokome savo vaikus? Būti dalimi sistemos, pataikaujančios godumui ir neišmanymui? Po velniais. Ne. Kad suteiktume pasauliui prasmės, turime gyventi paprasčiau. Todėl pasitelkdamas mokslą tyrinėju savo kūno ir proto ribas. Parodau, kad yra ir kitas kelias. Yra pilna natūralių sprendimų šiuolaikinėms problemoms, su kuriomis susiduriame. Išėjimas yra.
Misija – atskleisti tikrąją žmonijos prigimtį ir suteikti laimės ateities kartoms
Esu čia dėl šviesos. Ji man parodė, kad mano misija yra atskleisti tikrąją žmonijos prigimtį – meilę. Laikas pradėti suprasti tą meilę. Laikas pradėti suprasti, kad protas gali būti atsparus manipuliacijoms ar papirkinėjimams, kad protas šimtu procentų priklauso jums. Kaip tą pasiekti? Kvėpuoti, būti šaltyje, tapti sąmoningiems, mąstyti apie sielą. Būdami šviesa tą pasieksime.
Neturiu omeny kažko abstraktaus. Tame yra logikos. Tame yra mokslo. Tik per sielos šviesą mes atrasime savo tikslą ir prasmę šiame beprotiškame pasaulyje. Tą ir darau jau keturiasdešimt metų, tačiau daugeliu atžvilgių jaučiu, jog mano kelionė dar tik prasideda. Aš tik noriu pasiekti egzistencijos esmę ir parodyti, jog pakeitę sistemą ir grįžę prie paprastesnio gyvenimo mes tapsime laimingi, stiprūs ir sveiki, o drauge suteiksime visa tai ir ateities kartoms.
