Miegas smarkiai priklauso nuo mūsų psichologinės savijautos. „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė sako, kad šiais metais žmonės išgyvena tikrą iššūkį, nes visi gyvename lėtinio streso sąlygomis, kai nesame užtikrinti dėl finansinės ateities ir artimųjų sveikatos.

„Pacientų, besiskundžiančių nemiga, visais laikais matau nemažai. Tačiau paskutinį pusmetį iš tiesų dažniau kreipiasi žmonės, kurie anksčiau neturėjo miego sutrikimų, o dabar atsiradus nemigai patys sieja ją su pandemija, pasikeitusia gyvenimo tvarka ir psichologine situacija“, – kalbėjo D. Matačiūnienė.

Taip pat gydytoja pastebi, kad įprasti būdai, kuriais galėdavome papildyti teigiamų emocijų ir įspūdžių atsargas, dabar labai riboti: negalimas artimas socialinis bendravimas, kelionės, daugelis sporto šakų, komandiniai žaidimai.

Negana to, miegui turi įtakos ir tai, kad sumažėjo fizinis aktyvumas, daug daugiau laiko praleidžiame prie ekranų, iš kurių gauname daugybę apkraunančios informacijos. Prisideda ir tai, kad šiuo metų laiku organizmas išskiria mažiau miego hormono melatonino, mat mažiau būname gryname ore ir negauname tiesioginės saulės šviesos.

Foto: Shutterstock

„Priežasčių nemigai pastaruoju metu tiek daug, kad kartais net stebiuosi žmogaus organizmo lankstumu ir gebėjimu prisitaikyti nepalankiomis sąlygomis. Tačiau kad viskas neatrodytų taip pesimistiškai, tikrai matau ir karantino atneštų privalumų miegui: moksleiviai gavo dovanų taip trūkstamą rytinio miego valandą, kai nebereikia keltis anksti ir skirti laiko kelionei į mokyklą, nuotolinis darbas palengvino ir „pelėdų“ gyvenimą. Taip pat geriau miega tie, kurių miegą sutrikdydavo nerimavimas prieš ankstyvus atsakingus posėdžius – nuotoliniai susitikimai dažnu atveju kelia mažiau įtampos“, – karantino pliusus miegui vardino pašnekovė.

Kodėl išsivysto nemiga ar miego sutrikimai?

Kaip pasakojo D. Matačiūnienė, nemigos sutrikimas pasireiškia pasikartojančiu užmigimo sutrikimu, miego trukmės, vientisumo ar kokybės pablogėjimu, kuris kartojasi nepaisant adekvačių miego sąlygų ir blogina savijautą dienos metu.

„Kai mes, gydytojai, kalbame apie nemigą, tai turime omenyje ne pavienes blogesnio miego naktis, o ligą – nemigos sutrikimą“, – paaiškino gydytoja.

Išskiriamos 2 nemigų rūšys: ūmi, tai yra trumpalaikė nemiga, trunkanti iki 3 mėnesių, ir lėtinė. Ūmios nemigos epizodų per gyvenimą, pasak neurologės, greičiausiai yra turėjęs ne vienas ir nesunkiai gali įvardinti jos priežastis: ūmi kita liga, skausmas, staigus stresas, netektis, laiko juostų pasikeitimas, o kai kam ir laikrodžio persukimas.

Dalia Matačiūnienė

D. Matačiūnienės teigimu, dažniausiai ūmi nemiga praeina savaime, kai nebelieka ją palaikančio veiksnio ar organizmas adaptuojasi prie pasikeitusių sąlygų, ypač, jei nėra kitų miegą bloginančių faktorių.

„Lėtinės nemigos mechanizmas sudėtingesnis, jos išsivystymui svarbūs įvairūs faktoriai ir vieną aiškią nemigą sukėlusią priežastį dažniausiai būna sunku įvardinti. Tai ilgas procesas, kai smegenys tarsi „išmoksta nemiegoti“, ir joms svarbūs nemigą palaikantys veiksniai – asmenybės bruožai, požiūris į miego sutrikimus, nerimastingumo lygis, miego higienos taisyklių laikymasis“, – sakė neurologė.

Tai, kad nemigos sutrikimai pastaruoju metu kamuoja daugiau žmonių nei įprastai, galima pastebėti ir iš gausiau reklamuojamų nereceptinių papildų, kurie neva turėtų padėti greičiau užmigti ir geriau išsimiegoti.

Nereceptinių papildų miegui, pasak gydytojos, yra gausu, bet jų visų sudėtis panaši – žolinės medžiagos, pasižyminčios raminančiu poveikiu. Pavyzdžiui, melisa, valerijonas, apyniai. Taip pat sudėtyje yra nedideli kiekiai B grupės vitaminų, melatonino ar amino rūgščių, iš kurių organizme vyksta jo sintezė.

„Nereceptiniai preparatai dėl to ir yra nereceptiniai, kad juos saugu pirkti ir naudoti ir be gydytojo rekomendacijų, jei laikomasi rekomenduojamos vartojimo tvarkos ir dozių. Lengvais atvejais jie gali padėti, ypač, kai užmigti neleidžia nerimas. Tačiau tarptautinėse nemigos gydymo rekomendacijose nurodoma, kad maisto papildai, žoliniai preparatai neturėtų būti skiriami nemigos gydymui dėl neįrodyto pakankamo jų poveikio“, – sakė D. Matačiūnienė.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Taip pat galima pastebėti, kad šiuo metu labai populiarėja inhaliatoriai, kurie irgi, kaip žadama, gali padėti užmigti. Jų sudėtyje nėra nikotino, bet yra triptofano ir kitų įvairių vitaminų, melatonino.

Pašnekovės teigimu, inhaliatoriai yra tiesiog kitas tų pačių medžiagų „pristatymo“ į organizmą būdas. Inhaliatorių populiarinimas paremtas tuo, kad inhaliuojamos medžiagos turėtų greičiau patekti į kraujotaką ir greičiau suveikti.

„Tačiau visa kita yra tas pats, ką jau minėjau apie visus nereceptinius preparatus miegui – pabandyti galima, bet neverta tikėtis visų problemų sprendimo. Jei nereceptiniai vaistai padeda, tikrai džiaugiuosi kartu su pacientais. Vadinasi, nemigos korekcijai užtenka nedidelių pokyčių ir tai suteikia drąsos ir pačiam pacientui toliau dirbti su savimi, miego palaikymo stiprinimo mechanizmais, o vartojimo trukmę aptariame priklausomai nuo nemigos tipo“, – pasakojo neurologė.

Gali būti ir taip, kad pats žmogus nepastebi savo miego sutrikimų, tačiau pastebi prastesnę sveikatos būklę.

Gydytojos teigimu, nuolatinio neišsimiegojimo jausmas gali būti ir miego sutrikimo požymis, net jei pats žmogus nemigos nepastebi.

„Jei žmogus taip jaučiasi nuolat ir pats negali atsekti dažnų priežasčių, pavyzdžiui, tai gali sukelti pamaininis darbas, nereguliarus miego režimas, dažnas atsikėlimas dėl mažų vaikų, per trumpa miego trukmė, jis turėtų kreiptis į gydytoją. Po šiuo simptomu gali slėptis tiek miego sutrikimai, tiek įvairūs kiti sveikatos sutrikimai“, – sakė D. Matačiūnienė.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Nebijokite kreiptis į gydytojus

Gydytoja pabrėžia: papildai nėra didžiausia blogybė ir, jei melisos arbata prieš miegą padeda, tai labai gerai. Tačiau dažniausiai žmonės į gydytojus kreipiasi tada, kai papildai nebepadeda. Tokiu atveju tenka ieškoti nemigą palaikančių veiksnių – įpročių, įsitikinimų, baimių, kitų sveikatos sutrikimų ir kartu rinktis optimaliausią sprendimą.

„Esant izoliuotai lėtinei nemigai, kaip pirmo pasirinkimo metodas rekomenduojama psichoterapija, daugiausiai įrodymų turi kognityvinė elgesio terapija ir ypač jos rūšis orientuota į nemigą. Karantino metu galimos ir nuotolinės psichoterapeuto konsultacijos. Medikamentinis gydymas svarstomas tik kaip antra alternatyva“, – kalbėjo pašnekovė.

Neurologės teigimu, žmonėms, kurie vis negali grįžti į normalų miego režimą, eina miegoti paryčiais ir keliasi po pietų, reikėtų iš pradžių tvirtai nuspręsti, kokiu režimu nori gyventi ir ar turi motyvacijos kažką keisti.

„Jei motyvacijos yra, reikėtų nusiteikti, kad miego laiko „perstūmimas“ neįvyks per vieną dieną ar savaitę ir nebūtinai bus labai lengvas. Galima miego laiką pamažu „stumti“ į norimą režimą pačiam, ankstinant ėjimo miegoti laiką po truputį kas kelias savaites. Žinoma, tokiais atvejais visada galima pasitarti ir su gydytoju“, – sakė „Kardiolitos klinikų“ medikė.

Foto: Shutterstock

Taip pat gydytoja pridūrė, kad kankinant nemigai jokiu būdu negalima pradėti savavališkai gerti receptinių migdomųjų vaistų. Tai, kas skirta vienam, nebūtinai tiks kitam. Netinkamai vartojami migdomieji vaistai gali duoti rimtų šalutinių poveikių. Jei nemiga išlieka nepaisant nemedikamentinių pagalbos priemonių, jei ji reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, verta kreiptis gydytojo konsultacijai.

11 patarimų, kaip įveikti miego sutrikimus

VUL Santaros klinikų medikai dalinasi 11 pagrindinių svarbių patarimų, kurie padės užmigti greičiau ir išsimiegoti geriau.

1. Kasdien keltis ir gultis tuo pačiu metu;
2. Planuoti trumpas pertraukas tarp darbų;
3. Naudotis žiniasklaidos priemonėmis saikingai, kad tai nekeltų papildomo streso;
4. Mankštinkitės;
5. Ribokite laiką, praleidžiamą prie ekranų;
6. Koreguokite mitybą;
7. Atsisakykite žalingų įpročių;
8. Kasdienės veiklos darbais dalinkitės su kitais šeimos nariais;
9. Nemiegokite tame pačiame kambaryje su vaiku;
10. Miegamasis – tik miegui;
11. Sukurkite tinkamą miegamojo aplinką.