„Atrodytų, koks čia grožis po kaukėmis, tačiau grožio procedūrų poreikis didėja ir esu įsitikinusi, jog augs dar labiau“, – pranešime žiniasklaidai sako dermatovenerologė Aistė Audickaitė.
Medikės darbo kalendorius užpildytas į priekį tiek pat, kiek ir prieš karantiną. Tik pasikeitė dalis pacientų, nes planavusieji atvykti operuotis iš užsienio kol kas to padaryti negali ir neaišku, kada galės.
„Tačiau labai pastebima tendencija, kad prieš šventes žmonės visada daugiau kreipiasi į grožio medikus.
Ne išimtis buvo ir šios šventės, nors, atrodo, puoštis ir procedūromis dailintis lyg ir nebuvo prieš ką – šventes lietuviai sutiko siaurame šeimos rate. Tačiau kaip rodo pastarojo meto tendencijos, moterys vis dažniau gražinasi dėl savęs, o ne dėl vyrų, ir šis faktas mane labai džiugina“, – šypsosi medikė.
Anot jos, visi pacientai labai drausmingai laikėsi šalyje nustatytos tvarkos, tikrinosi temperatūrą, išsibraukdavo, vos kilus menkiausiems įtarimams dėl sveikatos būklės, nemažai užsidarydavo saviizoliacijoje ar vizitus atšaukdavo.
Anot A. Audickaitės, šiandien moterys drąsiai šalina joms nepatinkančius trūkumus ir sutuoktinio nuomonės dažnai net ir nebeklausia, nebeliko to „o ką žmonės pasakys“, – moterys vaduojasi iš kiauto, tačiau labai svarbu ir tai, kad europietės vis dėlto siekia natūralumo.
„Kiekvienas medikas turi savo braižą ir tikrai pasikalba su kolegomis, kuris žmogus operavosi, ir kas jį operavo, – neslepia „Nordclinic“ dirbanti gydytoja. – Kiekvienas mūsų dirbame savaip, tarkim, aš visada už natūralų, pailsėjusios moters vaizdą, o ne ištampytus veido bruožus ar neproporcingai dideles lūpas.“
Tačiau A. Audickaitė pabrėžia, kad medikai skirtingi – vieni daro viską, ko prašo pacientai, kiti turi savo estetikos ir grožio suvokimo ribas ir jų neperžengia.
Nematomas priešas kerta iš pasalų
Galima drąsiai sakyti, kad niekas kitas savo darbe nesusiduria su tiek įvairių virusų, kiek susiduria medikai. Koronavirusas – dabar taip pat jau vienas jų. Ir nors statistiškai juo užsikrėsti, o ypač ėmusis visų saugumo priemonių, tikimybė labai menka, medikai nuolat jaučiasi tarytum būtų mūšio lauke. Mūšio, kuriame priešininkas kerta iš pasalų ir yra nematomas.
„Žinoma, galbūt lengviausia būtų imti „atostogas“ arba dirbti per nuotolį, tačiau niekada, nė akimirkai nepamirštu, kad labai daug mano pacientų reikia ne grožio paslaugos, o, tarkim, savalaikės melanomos diagnozės. Žinau, kad mano darbas svarbus, žinau, kad, atėjęs susileisti botokso ar hialurono, pacientas tikrai nepamirš ir įtarimą sukėlusio apgamo man parodyti, o tai jau labai daug. Nes pas medikus šiuo metu sunku patekti, eilės didelės, visų problemos svarbios, o kolegų gretos retėja dėl izoliacijos ar ligos, tad mūšio lauke lieka vis mažiau kovotojų.
Atėjusį dėl vienos problemos pacientą visada akylai apžiūriu ir neretai randu melanomos pradines stadijas. Ir tai džiugu, nes anksti diagnozavus ir išoperavus melanomą, metastazavimo (išplitimo) rizika labai minimali, arti nulio“, – pasakoja Aistė Audickaitė.
Labai svarbu matyti visumą, kartais, ir tai jokia paslaptis, medikai dirba ir psichologais – jiems patikimos šeimos paslaptys. Pavyzdžiui, pacientės iš Rytų neslepia, kad konkurencija dėl vyrų tarp jų itin didelė, tad kuo daugiau „grožio“ į jas bus suleista, ir kuo labiau tai matysis, tuo daugiau pranašumų prieš konkurentę jos turės.
„Teko susidurti ir su moterimis iš Saudo Arabijos. Tada pasijaučiau it būčiau atsidūrusi pasakoje „Tūkstantis ir viena naktis“ – nors moterys viešumoje dėvi burkas, abajas ar hidžabus, kurie kone aklinai uždengia veidą bei kūną, jos pageidauja itin daug įvairiausių veido korekcijų, taip pat naudoja labai daug makiažo, o turtingiausios dėvi naujausius vardinius drabužius, kurių niekas taip ir nepamato“, – pasakoja dermatovenerologė. Ji pabrėžia, kad kukliausios šiuo klausimu vis dėlto yra europietės – jos nori būti gražios, tam naudoja estetinės chirurgijos priemones, bet išlaiko natūralumą.
Ir džiaugsme, ir varge
„Labiausiai šiuo sunkiu ligų laikotarpiu įsiminė viena vidutinio amžiaus moteris, kuri rengėsi sūnaus vestuvėms ir norėjo padailinti veido bruožus. Rengėmės atsakingai, iš anksto, vis patobulindamos vieną ar kitą bruožą, nenutoldamos nuo natūralumo ir individualumo.
Visgi prieš pat vestuves moteris sužinojo, kad šventėje dalyvauti negalės, nes turi izoliuotis. Bet nenusiminė ir surado sprendimą: dalyvavo savaip – sėdėjo mašinoje ir stebėjo viską iš šalies.
Žaviausia šioje istorijoje tai, kad po visko ji paskambino ir nuoširdžiai padėkojo, nes jautėsi graži sau, o ne aplinkiniams, ne giminaičiams, kuriuos mato kartą per metus ar dar rečiau. Matydama, kokį nuostabų sūnų užaugino, ji jautėsi puikiai. O kai moteris laiminga, visa aplinka nušvinta gražiausiomis spalvomis. Labai džiugu, kad šią tendenciją matau vis dažniau“, – šypsodamasi pasakoja A. Audickaitė.
Ji pabrėžia, kad estetika jai – tai kūryba, derinama su detaliu apskaičiavimu, išmatavimais, mokslu, žiniomis, patirtimi ir individualiu požiūriu į pacientą.
„Grožio medikų tikslas – kurti grožį, kuris yra subalansuotas, švelnus ir pritaikytas kiekvienam pacientui. Todėl pacientui paklausus, ar šį kartą leisime tą patį ir tiek pat, visuomet atsakau, kad kiekvieną kartą tobulinimas vyksta pagal esamą situaciją, ir kaskart jis kitoks. Tai kaip rankų darbo kūrinys – jis visuomet skirtingas, bet rezultatas turėtų džiuginti. Visi estetinėje medicinoje dirbame su tais pačiais preparatais, todėl, mano nuomone, 20 proc. čia yra mokslas. O ką sukursime su šiais produktais, priklauso nuo mūsų estetinio ir anatominio suvokimo, todėl net 80 proc. to – menas. Kiekvienas gydytojas yra tarsi menininkas, skulptorius, niekuomet nenustojantis kurti“, – pabrėžia medikė.
