Sparčiai senstanti visuomenė paskatino Europos Komisiją ir daugelį Europos Sąjungos valstybių narių finansuoti pirmuosius bendrus veiksmus dėl amžiaus fiziologinių pokyčių nulemtos naujos patologijos – senatvinio silpnumo sindromo (SSS, angl. frailty) valdymo.

2017–2019 metais Lietuva įsitraukė į tarptautinį projektą „ADVANTAGE“, subūrusį 22 Europos Sąjungos šalių mokslininkus. Tai bendrų veiksmų programa, skirta SSS prevencijai teikiant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas, kad Europoje būtų skatinamas vyresnis amžius be negalios ir sveikas senėjimas.

Remiantis šia samprata, valstybės narės taikys bendrus profilaktikos ir gydymo principus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra rizika SSS išsivystymui arba jau yra diagnozuotas šis sindromas.

„Dėl vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimo, senatvinio silpnumo sindromas kelia vis didesnį susirūpinimą sveikatos priežiūros sistemai. Tai progresuojantis su amžiumi susijęs fiziologinių sistemų silpnėjimas, dėl kurio mažėja vidinių pajėgumų rezervas, didinantis pažeidžiamumą stresoriams ir nepalankių sveikatos baigčių riziką.

Senatvinis silpnumas yra susijęs su daugybe neigiamų pasekmių, tokių kaip griuvimai, lūžiai, negalia, hospitalizavimas, ilgalaikė priežiūra ir mirtis“, – pabrėžia projekto Lietuvoje vadovė, LSMU Geriatrijos klinikos profesorė Jūratė Macijauskienė.

Jūratė Macijauskienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Vyresniame amžiuje prasideda kūno sudėties pokyčiai. Su amžiumi susijęs raumenų masės ir funkcijos sumažėjimas – yra pagrindinis senatvinio silpnumo sindromo komponentas.

Nuo 50 iki 70 metų amžiaus raumenų masės prarandama maždaug 8 proc. per dešimtmetį. Tai turi didelę įtaką pusiausvyrai, eisenai, bendram gebėjimui atlikti kasdienės veiklos darbus. Todėl žmonių neįgalumo rizika yra iki 5 kartų didesnė nei tų, kurių raumenys yra nepakitę.

Šie dažni su amžiumi susiję griaučių raumenų pokyčiai yra pagrindinė vyresnio amžiaus žmonių fizinės funkcijos sutrikimo priežastis, vedanti prie judėjimo negalios, griuvimų, hospitalizavimo.

Kaip galime atpažinti senatvinio silpnumo sindromą?

Prof. J. Macijauskienė primena, kad yra sukurta įvairių SSS vertinimo metodų, tačiau dažniausiai naudojamas Fried fenotipo kriterijai, kurie apima 5 komponentus: savaiminis svorio kritimas (> 4,5 kg per paskutinius metus), nuovargis ar išsekimas, silpnumas (sumažėjusi plaštakos suspaudimo jėga), lėtumas (sumažėjęs ėjimo greitis) ir žemas fizinio aktyvumo lygis.

Asmenys laikomi silpnais, jeigu atitinka 3 ir daugiau kriterijų, ir laikomi sveikais, jeigu jų neturi.

Asmenys, turintys 1 ar 2 kriterijus yra apibrėžiami kaip pažeidžiami.

Alzheimerio liga.
Foto: Shutterstock

Manoma, kad vidutiniškai kas dešimtas 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojas jau serga senatviniu silpnumo sindromu. Didesnis SSS paplitimas pastebimas sergantiesiems gretutinėmis ligomis: onkologine liga (42 proc.), inkstų funkcijos nepakankamumu (29 proc.), širdies nepakankamumu (45 proc.), Alzheimerio liga (32 proc.), taip pat slaugos ligoninėse slaugomiems pacientams (52 proc.).

Greitai senstant visuomenei, vis daugiau dėmesio skiriama sveikam senėjimui. Įrodyta, jog fizinis aktyvumas yra efektyviausias SSS valdymo būdas, siekiant pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir funkcionalumą. Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina ir atitolina keletą nepalankių sveikatos sutrikimų vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems SSS, įskaitant funkcinį pajėgumą, pažintines funkcijas, raumenų nykimą ir depresiją.

Priemonės, kurios padėtų išvengti ar sumažintų senatvinio silpnumo sindromo pasireiškimo lygį:

1. Reguliarus fizinis aktyvumas (mankšta) – stiprina raumenų jėgą, gerina fizinį ir funkcinį pajėgumą, nuotaiką, mažina depresiją ir riziką nugriūti. Rekomenduojami aerobinių ir jėgos pratimų deriniai, treniruojantis mažu-vidutiniu intensyvumu 30-45 min. mažiausiai 3 kartus per savaitę, tęsiant bent 2 mėnesius.

2. Baltymų papildai, kaloringesnis maistas. Silpniems vyresnio amžiaus žmonėms, kurių svoris labai sumažėja, dietiniai kalorijų papildai padeda pasiekti svorio prieaugį ir sumažina komplikacijas dėl nepakankamos mitybos. Pridėjus baltymų kasdien po 1 g 1 kilogramui kūno svorio, po 2 mėnesių stebimas raumenų jėgos ir fizinio pajėgumo pagerėjimas.

3. Vitaminas D – senstant jo koncentracija kraujyje mažėja dėl prastesnės inkstų funkcijos, mažo saulės poveikio, būdingo odos atsako į ultravioletinę spinduliuotę ir netinkamos mitybos. Vitamino D trūkumas prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių osteoporozės ir sarkopenijos išsivystymo, tai padidina lūžių ir griuvimų riziką.

4. Būtina peržiūrėti visus vartojamus vaistus, jų nepageidaujamą poveikį, vaistų tarpusavio suderinamumą, galimą poveikį SSS.

Projekto Lietuvoje vadovė prof. J. Macijauskienė primena, kad vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, fizinio aktyvumo lygis, mirtingumo rizika ir kiti socioekonominiai rodikliai per pastaruosius kelis dešimtmečius labai pasikeitė. SSS tapo iššūkiu sveikatos priežiūros sistemai, tačiau tai privertė aktyviau ieškoti sveiko senėjimo alternatyvų.

Raimondas Kubilius

„Kulautuvos reabilitacijos ligoninė prieš 2 metus sėkmingai įdiegė senatvinio silpnumo sindromo vertinimą širdies ligomis sergantiems vyresnio amžiaus pacientams, kartu vertinant ir griuvimų riziką. Nustačius lengvą, vidutinį ar sunkų silpnumą, pacientams skiriama baltymais praturtinta dieta, ir šie pacientai treniruojami pagal specialią programą, sudarytą iš aerobinių, jėgos, lankstumo, pusiausvyros pratimų. Išmoktą mankštą pacientai sėkmingai tęsia namuose“, – savo pirmąsias patirtis apibendrino kitas projekto dalyvis gydytojas Raimondas Kubilius.