Dermatologijos gydytoja rezidentė Vytenė Kurtinaitytė savo „Instagram“ paskyroje dalijasi įžvalgomis apie įvairius veiksnius, nulemiančius odos būklę bei tam tikras ligas ir kaip jų išvengti.

Dirbdama Vokietijoje V. Kurtinaitytė suprato, kokia svarbi žmogaus sveikatai ir odos būklei yra sveika gyvensena. Gydytoja rezidentė žavisi Vokietijos žmonių sąmoningumu: dažnai 80-ies metų sulaukę pacientai įkvepia savo pasakojimais apie išbandytą naują sporto šaką ar meditacijos būdą, o vos 30-ies metų sulaukę jauni žmonės net neraginami ateina reguliariai kūno odos apžiūrai onkologinių susirgimų prevencijai.

– Kokius svarbiausius veiksnius išskirtumėte, lemiančius veido odos būklę?

– Džiaugiuosi, kad kalbame tokia svarbia tema! Veiksnių, darančių įtaką odos būklei, išties yra begalė. Dalies jų išvengti neįmanoma: negalime kontroliuoti genetikos, hormoninių pokyčių organizme, aplinkos taršos.

Tačiau kita dalis yra mūsų rankose. Mityba, fizinis aktyvumas, mokymasis reakcijos į stresines situacijas, taip pat veido odos priežiūros priemonių pasirinkimas yra mūsų gyvenimo būdo ir mūsų sąmoningumo klausimas.

Viena aktualiausių temų mokslo pasaulyje yra žarnyno – smegenų – odos ryšys (angl. gut-brain-skin axis). Šiam ryšiui stiprios įtakos turi būtent mūsų gyvenimo būdas. Kiekvieną akimirką oda „komunikuoja“ tiek su aplinkiniu pasauliu, nuo kurio, esant reikalui, pirmoji puola mus ginti, tiek su vidaus organais, ypatingai smegenimis ir žarnynu.

Vytenė Kurtinaitytė

– Kaip stresas veikia veido odos būklę?

– Jei po poros valandų jūsų laukia darbo pokalbis ir jums atrodo, kad iš jaudulio tuoj numirsite (juokiasi), išgyvenate trumpalaikį stresą, kuris yra pozityvus ir itin reikalingas tiek asmeninei, tiek žmonijos evoliucijai.

Problemos prasideda tuomet, kai įsidarbinate ir keletą metų patiriate lėtinį stresą dėl, pavyzdžiui, toksiško santykio su vadovu. Būtent lėtinis stresas skatina besaikį streso hormono – kortizolio išsiskyrimą, uždegiminius ir oksidacinius procesus. Dėl to suaktyvėja tokios ligos kaip aknė, rožinė, žvynelinė, egzema, herpes viruso pūslelinė ar plaukų slinkimas. Beje, stresas gali sutrikdyti miegą, o šis būtinas tiek odos, tiek bendrai mūsų sveikatai.

– Streso žala – neabejotina, tačiau kaip jo išvengti?

– Streso išvengti nepavyks nei vienam, ypač pandemijos metu. Tačiau galime mokytis reakcijos į stresą. Kartais reikia „pakilti“ virš mus slegiančios situacijos ir pamatyti ją kaip trumpą atkarpą mūsų ilgam gyvenimo kely.

Dirbdama su pacientais, įgijau nuojautą, kuomet metas sustoti ir įsiklausyti, kas slepiasi po vienu ar kitu bėrimu. Ryšį tarp emocinės sveikatos ir odos nagrinėja viena įdomiausių ir daugiausiai žadančių mokslo šakų – psichodermatologija. Čia siūlomi tokie gydymo metodai kaip meditacija, viso kūno relaksacija, kvėpavimo pratimai, joga, psichoterapija ir, prireikus, medikamentinis gydymas.

Psichoterapijai skirčiau ypatingą dėmesį. Jos metu vyksta giluminis savęs pažinimas, kurio dėka pradedame gyventi savo, o ne kitų gyvenimus, nebesipriešiname patys sau, keičiasi pasirinkimai ir santykiai, atnešdami mums kur kas daugiau ramybės.

Vytenė Kurtinaitytė

– O kaipgi mūsų odą veikia mityba?

– Kaskart kai mėgaujatės saldžia bandele ar mėsainiu iš greitojo maisto restorano, sulėtėja virškinamojo trakto veikla. Dėl to dalis toksinų nėra pašalinami iš organizmo, o mažomis dozėmis pasilieka cirkuliuoti kraujotakoje, sukeldami uždegimines reakcijas įvairiuose organuose, įskaitant ir odą.

Taip pat sutrinka balansas tarp žarnyne esančių ir mums gyvybiškai reikalingų trilijonų mikroorganizmų. Tai veda į lėtinį žarnyno uždegimą, o šis – į uždegimines odos ligas.

Beje, pasak mokslinių tyrimų, disbalansas tarp žarnyne gyvuojančių mikroorganizmų gali lemti ne tik odos ligas, bet ir nutukimą, nerimą ar depresiją.

– Kaip tuomet turėtume maitinis? Ar yra specialios dietos, kurių reikėtų laikytis?

– Nesvarbu, ar siektumėte sumažinti aknę, žvynelinę ar užkirsti kelią priešlaikiniam odos senėjimui – visoms odos būklėms galioja keletas esminių principų.

Vietoje aukšto glikeminio indekso angliavandenių (baltos duonos, baltų ryžių, bandelių, saldžių gėrimų ir kt.) rinkitės žemo glikeminio indekso angliavandenius (pilno grūdo makaronus, daržoves ir kt.). Vartokite daugiau tokių fermentuotų produktų kaip kefyras, nesaldintas jogurtas, rauginti kopūstai. Jie pilni gerųjų bakterijų – probiotikų, padedančių palaikyti puikią žarnyno sveikatą.

Probiotikai maitinasi prebiotikais, kurių gausu tokiose daržovėse kaip česnakai, svogūnai, šparagai. Nepamirškite ir antioksidantų – juodojo šokolado, cinamono, žaliosios arbatos.

– Ar tiesa, kad fizinis aktyvumas padeda išlaikyti jauną odą?

– Visiška tiesa! Tai patvirtina tiek moksliniai tyrimai ląsteliniame lygmenyje, tiek žmonių istorijos. Yra atvejų, kuomet fizinis aktyvumas padeda odai atrodyti iki dvidešimties metų jauniau. Bent trys valandos vidutinio – intensyvaus sporto per savaitę duoda itin gerų rezultatų. Beje, nebijokite praktikuoti skirtingas sporto rūšis.

– Žalingi įpročiai gali pažeisti daugelį organų. Ar jie gali pažeisti ir odą?

– Jei rūkote ar piktnaudžiaujate alkoholiu, ilguoju etapu jūsų odoje pradės ryškėti uždegiminiai procesai ir priešlaikinis odos senėjimas. XXI amžiaus žalingiems įpročiams priskirčiau ir perdėtą odos šveitimą gana agresyviomis priemonėmis. Jis pažeidžia odos pH, mikroflorą ir suardo apsauginį odos barjerą, o tai yra tiesus kelias į nesveiką, suirzusią, sergančią odą. Kolegos Amerikoje perdėtą odos šveitimą išskiria kaip šių dienų labiausiai odai kenkiantį veiksnį.

– Šiandieninis grožio kultas – amžinos jaunystės kultas. Kaip elgtis atsiradus pirmiesiems odos senėjimo požymiams?

– Nepanikuokite ir mokykitės iš prancūzų! Jie grožį traktuoja kaip patirtį, o ši ateina tik su laiku.

Brandžioje odoje kaip drobėje yra jūsų išmoktos pamokos, išmintis ir energija, o tai ir yra tikrasis grožis, seksualumas ir gyvybė. Ar tikrai norėtumėte visą gyvenimą likti dvidešimties?

Įtakingiausi pasaulio dermatologai teigia, kad su amžinos jaunystės kultu esame kiek persistengę ir, kad besaikis procedūrų atlikimas, nerimas ir panika tikrai nėra atsakymas.

Atsakymas būtų balansas. Kas išties jūsų rankose – tai gyvenimo būdas, kurį ką tik aptarėme, saugojimasis nuo saulės, kolageno gamybą skatinančių retinoidų vietinis naudojimas ir galimos tam tikros procedūros. Prevencija galima užsiimti jau nuo ankstyvų dienų, tačiau injekcijoms jaunystėje dar tikrai ne laikas.

Moteris, kremas

– Pakalbėkime apie veido odos priežiūros priemones. Tokioje gausybėje lengva pasimesti. Ką patartumėte jūs?

– Patarčiau laikytis trijų pagrindinių principų. Pirmasis – su gydytojo dermatologo ar kosmetologo pagalba sužinokite savo odos tipą ir naudokite tik jūsų odos tipui pritaikytas priemones.

Riebią odą ir aknę turintis žmogus negali naudoti „sunkių“, aliejingų produktų, tačiau sausos odos savininkams jie būtini.

Antrasis principas – susižavėkite vadinamaisiais „clean beauty“ produktais. Tikrai švarios priemonės sudėtyje neturi ingredientų, įtrauktų į juodąjį sąrašą (Europoje šis sąrašas talpina apie 1300 pavojingų ingredientų) ir rūpinasi aplinkai draugiškomis pakuotėmis.

Trečiasis principas – dermatologijoje mažiau dažnai yra daugiau, tad nepersistenkite su besaikiu priemonių pirkimu, testavimu ir naudojimu.

– Kokie yra pagrindiniai odos priežiūros žingsniai?

– Norint, kad priemonės atliktų savo funkciją, reikia laikytis tam tikro eiliškumo: pirmiausia veidą nuplauti, tuomet tepti veikliąsias/gydomąsias medžiagas turinčias priemones, vėliau tepti drėkinamąjį kremą ir galiausiai – apsauginį kremą nuo saulės.

Beje, atkreipkite dėmesį į prausiklį: jūsų odai sveikiausi yra tie, kurių sudėtyje nėra kvapiklių, „blogųjų“ alkoholių ir sulfatų.

– O kaip galime atpažinti, kada odai trūksta drėgmės?

– Iš praktikos galiu pasakyti, jog nereikėtų maišyti sausos ir dehidruotos odos. Sausa oda yra vienas iš odos tipų, kuomet gaminama per mažai sebumo. Tuo tarpu dehidruota oda atsiranda trūkstant drėgmės.

Bet kurio tipo oda gali būti dehidruota, taigi netgi aknę turintys žmonės, kuomet yra perteklinė sebumo gamyba, gali turėti drėgmės trūkumą. Tiek dehidruotos, tiek sausos odos atveju ji gali būti jautri, pleiskanojanti, gali būti jaučiamas tempimas ar niežulys. Tačiau gydymas priklausys nuo jūsų asmeninio odos tipo.

– Koks būtų pagrindinis jūsų patarimas skaitytojui? Ar egzistuoja vienas veiksnys, lemiantis gražią odą?

– Gražiausia oda yra sveika oda, tad skatinu rūpintis sveika gyvensena. Mėgstu sakyti, kad šiais laikais vieno vizito metu gydytojas nebepajėgus perduoti tokio didelio naudingos informacijos kiekio, kurį norėtų, tad linkiu bendradarbiauti su gydytoju, kuris nukreiptų jus, kur surasti papildomas mokslu pagrįstas reikalingas žinias apie gyvenimo būdą ir odos sveikatą.

Na, o pačiai pabaigai – kasdien raskite nors po 3 mažas priežastis nusišypsoti. Laimės hormonai turi magijos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)