Svarbu ir kaip džioviname, ir kaip arbatą ruošiame
„Žmogus surinko melisą drėgną, išdžiovino ant saulės, nes taip greičiau bus, melisa pajuodavo, užpylė verdančiu vandeniu, net neuždengė, geria 2 dienas ir sako – nepadeda. Ir gėrė net ne melisą, o kokią nors katžolę“, – juokauja M. Lasinskas.
Visų pirma, reikia atminti, kad negalima rinkti drėgnų vaistažolių – jos renkamos tik sausos. Taip pat svarbu, kaip yra džiovinamos.
„Džiovinti reikia apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių, gerai vėdinamoje vietoje. Seniau būdavo taip, kad žoleles nuskina ir užmigdo – uždengia su drobiniu rankšluosčiu. Galvodavau, kam to reikia. Pasirodo, yra ir praktinė pusė – apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių“, – savo paskaitoje Bernardinų sode pasakojo žolininkas.
Jokiu būdu negalima vaistažolių užpilti verdančiu vandeniu, tik karštu – 85-90 laipsnių.
„Paimti reikia šaukštelį arba žiupsnelį ir užpilti 200 ml vandens. Tada uždengti, kad eteriniai aliejai ar kitos medžiagos nedingtų. Gerti pusvalandį ar valandą iki valgio, valandą ar dvi po valgio. Jei geriame 7 dienas, 3 dienas daryti pertrauką. Organizmas gali priprasti ir prie augalų, ne tik prie tablečių, todėl pertraukas būtina daryti“, – sakė knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje autorius“.
Tačiau, jei geriame augalų mišinius, galime gerti 21 dieną ir 7 dienas daryti pertrauką. Pavyzdžiui, mėtą, melisą ir ramunėlę.
„Jas reikia sumaišyti lygiomis dalimis. Jei vietoje ramunėlės įdėsite raudonėlį – bus tikri vaistai nuo pilvo skausmo, vaikams ar 8 mėnesių, ar 80 metų“, – šypsosi M. Lasinskas.
Renkant vaistažoles būtinas geras nusiteikimas
„Kai bloga nuotaika, vaistažolių rinkti negalima, nes surinksite ne maistą, ne vaistą, o nuodą. Labai svarbus nusiteikimas. Geriausia padėka gamtai – nuskynus vieną vaistažolę, išnešti ir viena šiukšlę iš gamtos. Raudonėlių kilogramą prisirinkai – išnešk kilogramą šiukšlių iš gamtos. Trečia taisyklė – viena ketvirtoji tau, trys ketvirtosios gamtai, negalima išskinti visko, ką tik radome, – kalbėjo M. Lasinskas.
– Be to, Lietuvoje kvadratiniame metre galima net ir 20 skirtingų vaistažolių rasti.“
Augalų poveikis žmogui, pasak M. Lasinsko, priklauso nuo kelių dalykų.
„Dauguma mano, kad kiaulpienė yra piktžolė ir burnoja: „och, tu rupūže, prie namo pasisėjau veją ir jų pridygo. Dar iš kaimyno kiemo priskrenda! Netvarkingas kaimynas!“ Bet, kai sužinosite, ką kiaulpienė daro, atsiprašysite, atgal susisodinsite ir dar kaimynui padėkosite“, – juokauja žolininkas.
Kiaulpienes ne naikinkite, o skinkite kaip vaistažoles
Kiaulpienė – vienas iš geriausių augalų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, sako M. Lasinskas. Tačiau ne kiekvienas kiaulpienę nuo pienės skiria.
Kiaulpienės ant vieno kotelio viena galvelė, birželį dažniausiai pavirsta pūkais. O liepos mėnesį daržuose, dirvose atsiranda pienės, ant vieno kotelio jos turi daugiau žiedų, yra aukštesnės nei kiaulpienė ir dažniausiai būna iki pat šalnų.
„Kai dirbau vaistinėje, ateidavo žmogus ir sakydavo – duokite ženšenio. Tada paklausdavau – ar žinai, kad kiaulpienė pas tave darže už dyką auga? Bet vis tiek žmonėms labiau reikia tų augalų, kurie atvežti iš tolimų kraštų, – sakė M. Lasinskas.
– Net nenoriu pradėti pasakoti, kam padeda kiaulpienė. Paklauskite, nuo ko, atsakysiu, kad tinka. Padeda viskam – nuo kojų iki plaukų galiukų. Kiaulpienės šaknis galima išsikasti ir pradėti naudoti anksti pavasarį – kai kastuvas jau lenda į žemę. O rudenį – kol dar lenda kastuvas. Vėliau viskas, kas geriausia, nueina į lapus. Galima darytis salotas, arbatą, kai kurie makaronus pasidaro, žiedus galima kramtyti.“
Kiaulpienės šaknį iškasame, nuplauname, supjaustome gabaliukais po centimetrą, 40 laipsnių temperatūroje padžioviname ir valgome.
„Koks skanumynas! Galima po valgomąjį šaukštą, o vaikams po arbatinį šaukštelį per dieną. Jei paskrudinsite ant keptuvės be aliejaus, gausite kakavą. Dar daugiau paskrudinus gausite kiaulpienių kavą.
Nervams surišti – gaurometis
Nervams surišti puikiai tinka gaurometis, bet nesumaišykite jo su ožkarože.
„Dar internete galima rasti „siauralapė ožkarožė“. Bet iš tiesų tik gaurometis vadinamas siauralapiu gauromečiu. Ožkarožė yra jo artima giminaitė, jos yra daug rūšių. Gaurometis – vienas vienintelis toks. Kaip atskirti nuo tų pusseserių? Ožkarožė auga drėgnose vietose, jos lapai turi mažus dantukus ant kraštų, o žiedynas išsišakojęs. Gauromečio lapai be dantukų ir jis dažniausiai būna sausesnėse vietose“, – pasakojo M. Lasinskas.
Jei nežinai, nuo ko pradėti gerinti savo sveikatą – pradėk nuo gauromečio, nes jis, pasak žolininko, padeda ir nuo galvos skausmo, ir pilvo pūtimo, jame randama priešvėžinių savybių, ypač nuo prostatos. Dozė norint gydytis turėtų būti du valgomieji šaukštai džiovintos valgomosios gauromečio žaliavos, ji veikia kaip vaistas.
Gaurometis gali būti ir pluoštinis, ir maistinis, ir vaistinis augalas. Jame yra apie 100 veikliųjų medžiagų ir dar, matyt, yra nenustatytų.
Kaip anksčiau „Delfi“ sakė žolininkas, gauromečiu galima keisti visus populiarius tonizuojančius gėrimus, tarp jų ir kavą. Mat kava energiją sugrąžina trumpam, išsiurbdama jos atsargas iš organizmo ląstelių. Be to, ji išplauna mikroelementus, kalcį. Gaurometis veikia visiškai kitaip – jis numalšina stresą, pakelia nuotaiką, pagyvina kraujotaką, pastiprina organizmą, mat jame gausu įvairiausių biologiškai aktyvių junginių: polifenolių, gleivių, taninų ir kt.
Nuo skrandžio rūgštingumo padės gaurometis, svilarožė, saldymedis. Tokį mišinį galima gerti 21 dieną su 7 dienų pertrauka.
„Klausia žmogus – ar reikia su tikėjimu gerti žoleles, ar ir taip veiks? Atsakau – galiu per 2 minutes tokį mišinuką užtaisyti, kad viduriuosi čia pat ir be didelio tikėjimo, – sako M. Lasinskas.
– Bet viskas, kas daroma tikint, turi daug didesnę jėgą.“
Geriausia gaurometį rinkti tada, kai žydi. Bet, jei pavėlavote, galite rinkti tik lapus.
Ir augalai turi šalutinį poveikį
„Reikia nepamiršti, kad augalai turi šalutinį poveikį ir, jei naudosime juos neadekvačiais kiekiais, bus negerai. Paskambino viena moteris ir sako: paskaičiau, kad gerai garšva, dilgėlė ir kiaulpienė. Atėjo pavasaris, dėjosi šiuos augalus pundais į kokteilius ir maistą, ištino lūpos, pradėjo viduriuoti. Todėl svarbu daryti pertraukas. Mano dėstytojas sakydavo: per kiek liga atėjo, per tiek ir išeis. Nenorėkime visko labai greitai, su augalais taip pat labai greitai galime prisižaisti, – sakė žolininkas.
– Iš poros tūkstančių Lietuvos augalų maždaug 500 galima naudoti. Maždaug 100 augalų valgomi vieną kartą, bet geriau nebandyti.“
