Šis sakingas, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas savo savybes išsaugo net iki 10 metų. Jo spalva – nuo gelsvos iki tamsiai rudos, pilkos ar žalsvos. Kuo pikis senesnis, tuo spalva tamsesnė.

Bitės pikį renka nuo medžių (topolių, beržų ir kt.) lipnių pumpurų, ūglių ir naudoja jį avilio plyšiams klijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti, mat pikis nepraleidžia oro ir drėgmės. Dėl tų pačių konservuojančių savybių jis neleidžia gesti bičių produktams (pvz., bičių pieneliui), dygti į avilį suneštoms žiedadulkėms.

Be to, bitės pikiu dezinfekuoja korių akutes ir taip apsisaugo nuo ligų. Viena bičių šeima per dieną į avilį atneša 1 g pikio, o per metus – iki 150–200 g. Deja, mūsų šalies vaistų pramonėje bei medicinos praktikoje pikis naudojamas mažai. Kambario temperatūroje kietas pikis, pašildytas iki 30–40 °C, tampa lipnus ir plastiškas, 80–104 °C temperatūroje – lydosi. Spirite bei eteryje jis tirpsta gerai, augalinės ir riebalinės kilmės riebaluose – vidutiniškai, o vandenyje – prastai. Geriau tirpsta pašildytuose tirpikliuose.

Pikio veikimo spektras yra gana platus, jis kovoja su grybeliais, virusais, pasižymi priešuždegiminiu, vietiniu anestezuojančiu, antioksidaciniu ir biostimuliuojančiu požymiais. Tai žinoma jau seniai. Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad pikis šalina blogą kvapą, mažina ar visai nuslopina skausmą ir patinimą (paburkimą), padeda žaizdoms gyti. Liaudies medicinoje daugiausia jį vartojo kaip išorinį vaistą. Votims (šunvotėms, piktvotėms ir kt. pūliniams) gydyti bičių pikį pašildydavo iki suminkštėjimo, išplodavo plonu sluoksniu ir, uždėję ant nesveikos vietos, aprišdavo.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Toks šildantis tvarstis mažina uždegimo skausmą ir patinimą, skatina pūlių sekreciją ir pažeistų audinių gijimą. Jei votis nedidelė, užtenka vienos procedūros. Jei uždegimas išplitęs ir pasiekęs gilesnius audinius, tvarstis su pikiu dedamas dar du tris kartus kas antrą dieną. Tam pačiam tikslui ruošdavo ir tepalą, kurį, užteptą ant storos drobulės, pridėdavo ant voties, aprišdavo storesniu audiniu. Toks tepalas kai kur gaminamas ir dabar.

Riebalai (aliejų, sviestą ar kiaulės taukus) kaitinami tiek, kad nenusiplikinant galima būtų laikyti pirštą, tada įdedamas pikis ir maišoma, kol pasidaro vientisa masė. 0,5 l aliejaus arba 400–500 g riebalų imama 100 g bičių pikio. Toks tepalas laikomas tamsioje, vėsioje vietoje. Natūraliu bičių pikiu taip pat gydytos karpos, nuospaudos, pikio sviestu – tuberkuliozė, degtinėje ištirpintu pikiu – nesveikos dantenos ir t. t. Bičių pikis naudotas ne tik liaudies medicinoje, bet ir kitiems tikslams.

Egipte pikis su medumi naudotas mirusiesiems balzamuoti, pikio sakai – smuikų ir itin brangių baldų lakų gamybai. Kaimo žmonės žinojo, kad karvės pienas ir sviestas su pikio priedu ilgiau būna tinkami vartoti. Puikus šiuolaikinės medicinos papildas Šiuolaikinė medicina tikina, kad, taikant bičių pikio preparatus kompleksiškai su kitomis terapijos priemonėmis, pasiekiama gerų rezultatų, įvairių ligų gydymo kursas kartais sutrumpėja net perpus, greičiau pasveikstama.

Geriant pikio preparatus, nesunaikinama naudinga skrandžio bei žarnyno mikroflora. Medicinos praktikoje bičių pikis taikomas plaučių tuberkuliozei gydyti, otorinolaringologijoje, gastroenterologijoje, oftalmologijoje, stomatologijoje, chirurgijoje, urologijoje, ginekologijoje ir proktologijoje. Pikiu sėkmingai gydomi nušalimai, nudegimai, spinduliavimo pakenkimai, virusinės infekcijos, širdies bei kraujagyslių ligos, prostata, trofinės žaizdos.

Beje, kaip ir kiti bičių produktai, pikis vartojamas ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, sveikatai stiprinti. Taigi bičių pikio panaudojimo medicinoje galimybės išties plačios.

Bičių pikis
Foto: Shutterstock

Aptarsime kai kurias:

Natūralaus bičių pikio inhaliacijomis efektyviai gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos.

Procedūrai imama 30–50 g pikio, kuris supilamas į sausą mažą arbatinuką. Ant uždengto arbatinuko snapelio užmaunamas čiulptukas bei įstatomas piltuvėlis.

Arbatinukas dedamas į puoduką (vandens vonelę) taip, kad 2/3 būtų apsemta. Puodukui iš kartono iškerpamas dangtis su skyle viduryje – arbatinukui įstatyti; plyšeliai aplink, saugantis nuo karštų garų, apkamšomi vata. Kai vanduo užverda (kaitinti ant mažos ugnies) ir sausame arbatinuke ištirpęs pikis ima skleisti malonų kvapą, pradedama inhaliacijos procedūra.

Piltuvėlio platųjį galą pridėjus prie burnos, kvėpuojama: pro burną įkvepiama, pro nosį iškvepiama. Taip kvėpuojama po 10–15 min. du kartus per dieną. Inhaliuojamo pikio keisti nereikia bent porą savaičių. Tam pačiam tikslui tinka ir spiritinis pikio tirpalas.

Spiritiniu pikio tirpalu obstrukcinį bronchitą galima išgydyti išsiverčiant be kitų vaistų.

Triskart per dieną, 30 min. prieš valgį, geriama po 30 lašų (30 proc. tirpalo) su vandeniu, pienu, medumi ar cukraus gabaliuku. Kursas 1-2 mėnesiai. Toks pat gydymas tinka sergant lėtiniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu.

Nuo slogos rekomenduojamas 20 proc. aliejinis pikio tirpalas (lašinamas į nosies landas). Sergant faringitu, tirpalu tepama gerklė.

20 ar 30 proc. spiritinis pikio tirpalas vartojamas nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės. Triskart per dieną, pusvalandį prieš valgį, patariama išgerti po 40-60 šio tirpalo lašų su pienu, arbata (arba užlašinti ant gabaliuko cukraus, medaus). Gydymas tęsiamas 3–4 savaites. Panašiai gydomos tulžies pūslės, jos latakų ir kepenų ligos. Vartojant pikį, pamažu nyksta skausmai, dispepsijos reiškiniai, gerėja virškinimas.

Bitės
Foto: Shutterstock

Pikio spiritiniais tirpalais gydomos grybelinės odos ligos, pūliuojančios, ilgai negyjančios žaizdos, taip pat trofinės blauzdų opos; pikio tepalais – egzema, neurodermitas, odos tuberkuliozė, žvynelinė (psoriazė), nudegimai ir nušalimai.

Chirurgai siūlo 20 proc. spiritinį pikio tirpalą (po 30-40 lašų su arbata ar pienu 3 kartus per dieną prieš valgį) vartoti kaip biostimuliatorių prieš operacijas, taip pat pooperaciniu periodu, siekiant išvengti komplikacijų arba joms gydyti. Pikis – senėjimo priešas.

Įrodyta, kad organizmas sensta vykstant kenksmingiems oksidacijos procesams, kuriuos gali pristabdyti antioksidantai. Antioksidacinį bičių pikio poveikį lemia viena iš jo sudėtyje esančių nesočiųjų riebalinių rūgščių – oksideceninė rūgštis. Ką galima ir ko ne?

Tinkamai surinktas ir laikomas pikis yra biologiškai aktyvi medžiaga, stipriai veikianti augalus, mikroorganizmus, gyvūnų ir žmonių organizmus, todėl būtina paisyti rekomenduojamų dozių. Nevalia namų sąlygomis ruošti bičių pikį kaip aerozolį ar vidiniam vartojimui skirtą vaistą. Lengvabūdiška savo nuožiūra paskirtą gydymo kursą pakeisti ar papildyti pikio preparatais, mat jie suderinami ne su visais medikamentais.

Pasikliaukite gydytoju. Skirdamas gydymą pikio preparatais ar kitais bičių produktais, jis perspės, kad, pirmiausia, būtina įsitikinti, ar nesate jiems jautrus. Kartais, norint atskirti nešvarumus ir priemaišas, pikis plaunamas vandenyje. Būdamas sunkesnis, jis skęsta, o vaškas ir kitos priemaišos iškyla į paviršių. Išdžiovintas pikis lieka švarus, bet jau nevisavertis, nes dalis gydomųjų medžiagų ištirpsta vandenyje. Štai kodėl pikio negalima plauti.

Bičių duonelė
Foto: Shutterstock

Pašalines priemaišas (vašką, negyvas bites, medžio gabaliukus ir kt.) būtina pašalinti mechaniškai – išrinkti.

Receptai su bičių pikiu:

1. Propoliu galima vilgyti nedideles žaizdeles ir nudegimus. Pasigaminkite antpilą iš 1 dalies propolio ir 10 dalių spirito. Šiuo tirpalu suvilgyta žaizdelė apsaugoma nuo infekcijos.

2. Esant giliems nudegimams, nušalimams, suskilusiai kulnų odai 15 g smulkinto propolio sumaišyti su 85 g vazelino ir gautu tepalu kas 2 dienas tepti žaizdas.

3. Sergant stomatitu 1,5 ml. spiritinio propolio antpilo supilti į 0,5 stiklinės virinto vandens ir gautu mišiniu 4 kartus per dieną skalauti burną.

4. Esant nuospaudoms susmulkintą propolį užpilti 96 proc. spiritu (1:1). Mišinį pakaitinti karšto vandens vonelėje, įberti salicilo rūgšties miltelių, kruopščiai išmaišyti. Gautu tepalu tepti nuospaudas ir užklijuoti pleistru. Laikyti 3 dienas. Nuėmus pleistrą, nuospaudos lengvai pašalinamos.

Bitės
Foto: Shutterstock

5. Sergant angina kramtyti bičių pikį po 5–7 g per dieną. Jei pikis kokybiškas, angina praeina po 2 dienų. Tinka ir vaikams.

6. Esant dantų skausmui 40 g susmulkinto pikio užpilti 100 g 70 proc. spiritu. Tirpalą laikyti 7-10 dienų, kasdien suplakant. Preparatą filtruoti per kelių sluoksnių marlę. Po to į tirpalą įpilti spirito, kad susidarytų 40 proc. koncentracija. Vaistus ant skaudančio danties užlašinti pipete, pridėti vatos ar marlės tamponą.

7. Turint slogą 20 g susmulkinto propolio su nedideliu kiekiu sviesto užpilti saulėgrąžų aliejumi, kad bendras svoris būtų 100 g. Gerai išmaišyti. Suvilgyti šiais vaistais nedidelius vatos ar marlės tamponėlius ir 2 kartus per dieną (ryte ir vakare) įkišti į nosį. Kiekvienai procedūrai naudoti vis naujus tamponėlius.

Parengta pagal habil. dr. Mykolą Rauckį, www.bitininkas.lt.