Diskusijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos steigėja ir narė, psichologė Dovilė Šakalienė, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) vadovė Gražina Belian bei Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Diskusijos moderatorė – LSS Alumni Sandra Matoškaitė.
Psichikos sveikatos srityje – ne tik teigiami pokyčiai
Lietuvos studentų sąjunga 2018 metais atliko socialinės dimensijos ir psichologinės studentų būklės tyrimus bei identifikavo problemas, susijusias su studentų psichikos būkle bei psichologinės pagalbos prieinamumu aukštosiose mokyklose. Atlikti tyrimai atskleidė, kad dažniausiai studentus kamuojančios problemos – stiprus nerimas (82%), stresas (72%), apatija (51%), baimė (66%) ir depresija (36%). Tai parodė, kad studentų psichikos sveikata aukštosiose mokyklose nėra gera.
Kalbant apie tai, kad pasikeitė nuo paskutiniųjų LSS tyrimų, pašnekovų nuomone, dabar situacija psichikos sveikatos srityje išties kitokia. Anot SAM atstovo Igno Rubiko, psichikos sveikatos srityje galima įžvelgti teigiamų tendencijų – mažėja savižudybių, gerėja ir kiti rodikliai, tačiau Lietuvos sveikatos sistemoje išlieka daug iššūkių. Vienas tokių – siekis skatinti bendruomeninę, o ne medikamentinę pagalbą.
Problemą, jog Lietuvoje psichikos sveikatos gydyme dominuoja biomedicininis, o ne biopsichosocialinis modelis, įžvelgė ir D. Šakalienė, o akivaizdžiausiai, anot jos, tai atsispindi pagal lėšų paskirstymą. Seimo narės manymu, yra ir nemažai problemų, kurias per pastaruosius dvejus metus buvo galima išspręsti, tačiau tai padaryta nebuvo. To pavyzdys – nuostolingos psichoterapinės paslaugos: „Be Lietuvos beveik nėra kitos Europos valstybės, kur psichoterapinės paslaugos pigiausios ir nuostolingiausios – tam reikia aukštų kompetencijų, konsultacijos laikas ilgas, tačiau neapsimoka,“ – teigia ji.
Tuo tarpu anot VVSSF atstovės Gražinos Belian, psichikos sveikatos gerinimas jau ne vienerius metus yra tarp prioritetinių sričių. Nors pernai buvo pastebėtas prevencinių programų, psichologinio konsultavimo ir emocinių paslaugų studentams proveržis, prie kurio nemaža dalimi prisidėjo ir LSS, visgi, pašnekovės teigimu, studentus vis dar galima laikyti pamiršta tiksline grupe.
Jau pradedamos matuoti COVID-19 pasekmės psichikos sveikatai
SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Ignas Rubiko atsakymas į klausimą, kokią įtaką COVID-19 pandemija padarė žmonių psichikos sveikatai Lietuvoje, neramina. Anot jo, lyginant visuomenės psichikos sveikatos būklę prieš ir po karantino, trumpuoju laikotarpiu pastebima tendencija, kad tokių emocijų, kaip nerimas, pyktis, liūdesys parametrai padidėjo du-tris kartus, beveik du trečdaliai apklaustųjų karantino metu jautė nerimą, trečdaliu padidėjo dėl nerimo besikreipiančių į psichologus.
Manoma, kad vidutiniu-ilguoju laikotarpiu 10-15 proc. turėtų augti savižudybių skaičius, o per 3-6 mėnesius turėtų pradėti ryškėti ilgalaikės socialinės ir psichologinės problemos, kai padaugės psichikos sutrikimų.
Nuotolinės konsultacijos gali padėti sumažinti kaštus ir įveikti geografinę kliūtį
Vienoje spaudos konferencijų ministras Aurelijus Veryga teigė, jog net 68 kartus išaugo nuotolinių psichologinių konsultacijų skaičius – jis padidėjo nuo 11 tūkstančių konsultacijų iki beveik 760 tūkstančių, kurios buvo suteiktos nuotoliniu būdu. Tuo tarpu, kalbant apie Vyriausybės pasiruošimą užtikrinti taip staiga padidėjusį psichologinės pagalbos konsultavimo poreikį, D. Šakalienė pastebėjo, kad psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas yra vienas svarbiausių uždavinių tiek dėl įsisenėjusių problemų, tiek dėl karantino išryškintų naujų, o problemą spręsti gali padėti nuotolinių paslaugų plėtra. Anot pašnekovės, ne mažiau svarbu ir tai, kad pagalba būtų prieinama visuomet.
Kaip teigia D. Šakalienė, Vyriausybė planuoja skirti lėšų papildomiems 200 psichologų etatų Lietuvoje, kurie būtų skirti įvairioms tikslinėms grupėms, o nuotolinės konsultacijos ne tik padėtų iš dalies sumažinti kaštus, tačiau kartu įveikti geografinę kliūtį, nes šiuo metu Lietuvoje yra vietų, kai artimiausias specialistas yra maždaug už 100 km.
Prie kovos su COVID-19 padariniais psichikos sveikatai prisidėjo ir studentai
LSS prezidentas E. Sarkanas, kalbėdamas apie tai, su kokiais iššūkiais karantino metu susidūrė studentai, atkreipė dėmesį į paskutinių kursų studentus: „Ką dabar matome iš tendencijų, kad ypatingai paskutinių kursų studentams COVID-19 turėjo įtakos dėl nežinomybės, kaip tęsti studijas, gintis baigiamuosius darbus, kaip juos parengti, kai nėra galimybės įeiti į laboratorijas,“ tačiau, jo manymu, tiek studentai, tiek aukštosios mokyklos rado išeitis ir belieka tikėtis sklandaus stojimo į aukštąsias mokyklas proceso rudenį.
E. Sarkanas pasidžiaugė, kad karantino metu LSS pavyko ganėtinai sklandžiai projekto rėmuose teikiamas psichologines konsultacijas perkelti į nuotolinį erdvę ir kad tam nebuvo jokių trukdžių iš projekto finansuotojo – VVSSF. Taip pat pašnekovas pabrėžė, kad nuotolinės konsultacijos sulaukė netgi didesnio susidomėjimo negu gyvos, o prie to galimai prisidėjo dar labiau sumažinti biurokratiniai procesai.
Regionuose – poreikis kreiptis psichologinės pagalbos vis dar labiau stigmatizuotas
Atsižvelgus į LSS vykdomą projektą „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, E. Sarkanas pastebėjo ir neigiamų tendencijų. Viena tokių – mažesnis psichologinės pagalbos poreikis regionuose. Jo teigimu, nemaloniai nustebino tai, kad pačios aukštosios mokyklos skeptiškai žiūri į psichologinę pagalbą studentams: „Dalis aukštųjų mokyklų sakė pas mus studentai neturi problemų, o jei atsiras, mes turime dėstytojų, kurie kažką veikia su psichologija ir pasikalbės su studentais.“
Anot LSS prezidento, egzistuoja ir kita problema, susijusi su regionų aukštosiomis mokyklomis: „Vis dėlto matom, kad studentai ne taip noriai kreipiasi, sunkiau grupės susirenka prevencinei pagalbai, sunku pasakyti, ar nes regionas, bet taip yra.“ Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose susiduriama su tuo, kad nors studentai kreipiasi, ne visa jiems suteikiama pagalba yra nemokama, tačiau aukštosios mokyklos vis daugiau lėšų skiria tam finansuoti.
Politinės kovos metodai keičiasi ir persikelia į buitinį lygmenį
Tęsiant diskusija, D. Šakalienė atkreipė dėmesį, jog kalbant apie stigmas, svarbiausia yra suprasti, su kuo ji susijusi. Anot jos, nors kalbame apie studentus, kurie yra nepriklausomybės karta, jie auga šeimose, gyvenusiose sovietmečiu, kai psichikos sveikatos stigmatizavimas buvo vienas efektyviausių politinės kovos metodų. Seimo narės teigimu, politiniai dalykai mutuoja ir persikelia į buitinį lygmenį, kai žmonės neprisimena, iš kur atėjo stigma, tačiau žmogų, susiduriantį su psichikos sveikatos problemomis, gali vis dar laikyti nenormaliu ar pavojingu.
Siekiant, kad stigma būtų sumažinta arba panaikinta, pašnekovės teigimu, svarbūs keli dalykai – pirmiausia, užtikrinti konfidencialumą, antra – užtikrinti, kad informacija nepatektų darbdaviui, trečia priemonė – teisės aktų peržiūra. Ne mažiau svarbus, anot jos, yra visuomenės švietimas, politikų komunikacija, nuomonės formuotojų įtraukimas bei bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis. Geros idėjos, anot politikės, turi patekti į strateginius valstybės dokumentus ir į biudžeto formavimą.
Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas nėra užgaida
Antroje LSS kampanijos diskusijoje buvo aptarta galimybė LSS pasirašyti susitarimą su Lietuvos universitetų rektorių (LURK) ir Kolegijų direktorių konferencijomis (LKDK) dėl psichologinės pagalbos prieinamumo užtikrinimo visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Paklausus, kaip prie jo praktinio įgyvendinimo galėtų prisidėti valstybė, E. Sarkanas įvardino du būdus – pirma – finansiniu, o antra – požiūrio keitimu, įvertinant studentų psichikos sveikatos svarbą.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos steigėja ir narė, psichologė Dovilė Šakalienė teigė besivilianti, kad visgi pasiekti geresnių rezultatų psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo srityje pavyks aukštųjų mokyklų vadovams suvokus, kad tai nėra užgaida, o į pagalbą galima žiūrėti savanaudiškai, nes geresnė studentų psichikos sveikata reiškia geresnius jų pasiekimus, o geresni pasiekimai – prestižą.
Tam pritarė ir SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, kartu ragindamas aukštąsias mokyklas pasinaudoti psichikos sveikatos kompetencijos kėlimo mokymais organizacijoms, kurie yra nemokami, o VVSSF vadovė Gražina Belian pabrėžė, jog svarbu pradėti nuo požiūrio keitimo, nes psichikos sveikata nėra vien SAM sritis: „Tai horizontali dimensija, kuri turėtų pereiti per daugelį ministerijų“.
Iniciatyva „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas“ yra dalis Lietuvos studentų sąjungos vykdomo projekto „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuriuo siekiama skatinti psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos plėtrą studentams, užtikrinant kvalifikuotą pagalbą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įgyvendinti prevencines veiklas, skatinančias geresnę studentų psichinę sveikatą bei kuriančias ir puoselėjančias teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose.
