Tikriausiai esate girdėję močiučių posakį, kad visas vaistažoles reikia surinkti iki Joninių. Nors tai ne visai tikslu, tačiau dabar tikrai pats metas kai kurias iš jų rinkti.
„Šiuo metu gamtoje yra daugiausiai augalų ir dabar tikslingiausia juos rinkti, nes jie turi daugiausiai naudingų savybių. Be to, gamtoje vyksta virsmas, trumpiausia naktis ir ilgiausia diena. Seniau žmonės sakydavo, kad šiuo metu jie įgyja ypatingų galių. Todėl susirinkti juos kelias dienas prieš Jonines ar po jų yra ypatingai gerai. Vis dėlto ne visi augalai per Jonines jau žydi, o kai kurie jau nužydėjo, todėl su šia taisykle iki galo negalima sutikti. Tarkime, viržius reikėtų rinkti liepos, rugpjūčio mėnesiais, amalą žiemos metu, taip pat ir kitus spygliuočius. Todėl galima sakyti, kad šiuo metu reikėtų surinkti daugumą, bet tikrai ne visus augalus“, – paaiškino M. Lasinskas.
Nusiraminti, sumažinti skrandžio rūgštingumą padės gaurometis
Žolininkas vardina, ko išėjus į kiemą šiuo metu reikėtų ieškoti. Iš tiesų – naudingų sveikatai augalų dabar tikra gausybė. Vienas iš jų – šeivamedis, kuris jau žydi. Pasak žolininko, atėjus šaltajam sezonui šis augalas bus labai geras pagalbininkas, padedantis pataisyti sveikatą.
„Šeivamedis bus puikus vaistas atėjus rudeniui ir žiemai, kai peršalame ar sergame gripu. Nors galime ir šiaip skaniai gerti arbatą. Dabar reikėtų prisirinkti žiedų, o vėliau uogų, kurios bus juodos spalvos. Raudonų uogų nerenkame, renkame tik juodas.
– Žiedus ir uogas galima susidžiovinti, bus nuostabi pagalba rudenį ar žiemą, netgi padės nuo gripo, jei gersime kartu su liepų žiedais lygiomis dalimis. Liepų žiedai taip pat po truputį ruošiasi, dabar galima rinkti liepų lapus, o kiek vėliau ir žiedus“.
Jau galima rinkti ir gaurometį. Pastarojo lapeliai dar visai jauni, todėl skanu bus gerti ne tik arbatą, bet puikiai tiks ir pagardinti salotoms. Dar vienas populiarus būdas paruošti šią vaistažolę – fermentuoti, šiek tiek parauginti.
„Tada išeis visiems gerai žinoma „Ivan čaj“ arbata. Neilgai trukus jis pradės ir žydėti. Galima rinkti lapus, stiebo viršūnę, žiedus. Bet, jei žiedus rinksite ne laiku ir šiek tiek uždelsite, jie gali virsti pūkais. Todėl reikėtų juos rinkti žydėjimo pradžioje, kai žydi tik pusė žiedo. Jei abejojate, galite rinkti tik lapus, jie pūkais tikrai nepavirs“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, nesupainiokite gauromečio su ožkarože. Atskirti šiuos augalus padės keletas požymių: gaurometis turi vieną žiedyną, lapai be dantukų, o augti mėgsta sausesnėse vietose. Dažnai šios vaistažolės būna įsitaisiusios prie aviečių ar kokiuose nors pušynuose.
„Netgi mačiau ir pajūryje auga“, – sakė knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius M. Lasinskas.
Tuo metu ožkarožė mėgsta drėgnesnes vietas, jos stiebas labiau šakotas, lapai turi dantukus, o žiedynas išsišakojęs.
Kaip sako žolininkas, tai gauromečio giminaitė. Ją surinkę nenusinuodysite, bet geriau rinkti gaurometį.
„Gaurometis yra mano vienas mėgstamiausių augalų, kuris turi būti kiekvieno vaistinėlėje. Jis pririša nervus, kad jie nelakstytų, padeda nervinei sistemai. Taip pat puikiai mažina skrandžio rūgštingumą, ypač kai per daug prisivalgome per visas šventes. Reikėtų išgerti gauromečio arbatos tuščiu skrandžiu. Arbatinį šaukštelį gauromečio reikia užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu, uždengus palaikyti 10 minučių ir tuščiu skrandžiu gerti keletą kartų per dieną. Tokia arbata prilygs vaistams nuo rūgštingumo“, – sakė M. Lasinskas.
Be to, šią arbatą galima gerti ir visai šeimai ryte vietoje juodos ar žalios arbatos, suteiks geros nuotaikos.
„Gali tapti kaip kasdieninė visos šeimos arbata. Kaip ir visada – gerti reikėtų 7 dienas, o tada 3 dienas padaryti pertrauką, tada vėl iš naujo 7 dienas ir 3 dienas pertrauką. Galėčiau vien apie gaurometį pasakoti visą valandą. Sakau, kai nežinai, kas su tavimi darosi, tai pradėk nuo gauromečio. Ir virškinimą, ir nervus sutvarkys“, – patarė pašnekovas.
Mėta, ramunėlė ir melisa – pirmoji pagalba pilvui
Dabar rasite ir pačių įvairiausių mėtų. Pastarųjų yra visokių rūšių – vienos auga darže, kitos gamtoje. Darže dažniausiai auga tikroji ar garbanotoji, pipirinė mėta, tokių laukuose nepamatysite.
„Gamtoje mėtų galima rasti įbridus į kokį ežerą ar upelį, po kojomis pajusite, kad kvepia mėtomis. Tai žinokite, ten auga vandeninė mėta, labai gaivi, kramtomosios gumos skonio, – kalbėjo M. Lasinskas.
– Jei daržuose ką nors ravėsite, galite užtikti ir dirvinę mėtą, tokią šliaužiančiu stiebeliu, mažais žiedukais. Jos arbata labai skani. Mėtų yra įvairių, bet jos visos labai naudingos, nes turi daug eterinių aliejų, gali būti raminanti vakaro arbata, gali padėti virškinimui“.
Taip pat dabar galima rinkti melisas, ramunėles. Jos, pasak žolininko, pirmoji pagalba, jei skauda pilvą ar suvalgėte kažko ne itin gero. Tokiu atveju verta išgerti mėtos, ramunėlės ir melisos arbatos.
„Padės nuo spazmų, pilvo skausmų, kol išsiaiškinsime tikrąją priežastį. Žinoma, ramunėlė gamtoje neauga, ją reikia auginti. Kiti supainioja su gėlėmis baltagalvėmis. Vaistinė ramunė auga tik pasodinta darže, taip pat ir melisa“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas.
Raudonėlis – skrandžio draugas
Šiuo metu rasite ir raudonėlį. Kaip sako M. Lasinksas – raudonėlis pats geriausias skrandžio draugas. Šis augalas greitai jis pradės žydėti, jį rinkti reikėtų žydėjimo pradžioje arba žydėjimo metu.
„Dažniausiai taip ir renkame vaistažoles, ir jonažoles, ir raudonėlius, kai dalis žiedų jau prasiskleidė. Tada iš jų galime gauti didžiausią naudą. Skinti reikėtų raudonėlio viršūnę – maždaug 15 cm nuo viršaus. Raudonėlis padeda skrandžiui, taip pat gali būti geras prieskonis. Sako – nori būti amžinai jaunas, tai graužk raudonėlį, galima kramtyti ir žalią. Raudonėlis puikus antioksidantas, taip pat padeda ir nuo slogos. Mėgstu jį dėti į ryto arbatą. Gauromečio, jonažolės ir raudonėlio – tokią džiaugsmo arbatą gaminu“, – patarė M. Lasinskas.
Puikus metas dairytis ir jonažolės, kurią reikėtų rinkti maždaug Joninių metu. Sakoma, kad tai vaistas nuo 99 ligų.
„Puikus antidepresantas, gerina nuotaiką. Tik reikia prisiminti, kad, jei jos daug sukramtysite, nerekomenduojama eiti degintis, kad neįvyktų alerginė reakcija. Po jonažolės saulei gali būti jautresnė ir oda, ir akys. Jei išgersite arbatos puodelį – nieko baisaus, nes vandenyje neišsiskiria ta medžiaga, kuri sukelia jautrumą saulei. Bet, jei suvalgysite ją visą, įdėsite į kokteilius ar vartojate papildus su jonažolėmis, tai degintis tikrai nerekomenduojama. Be to, jonažolė kelia kraujospūdį ir tonizuoja, todėl vyresniems žmonėms vakare jos gerti nereikėtų, geriau pirmoje dienos pusėje“, – sakė M. Lasinskas.
Moterims labai tinkamas raudonas dobilas, kurio dabar jau galima ieškoti pievose.
„Jis yra hormonų, flavanoidų šaltinis. Ypač, kai vyresnėms moterims trūksta hormonų, kankina skydliaukės sutrikimai, nervingumas ar kraujagyslių ligos, raudonasis dobilas gali padėti. Juos galima naudoti labai įvairiai, pavyzdžiui, dėti į salotas, įsidėti į kokteilį. Taip pat galima susidžiovinti ir dėti į arbatą, bet, kol yra šviežių, geriau valgyti šviežius“, – kalbėjo žolininkas.
