Dėl nežinojimo ar kritinio mąstymo trūkumo žmonės dažnai puola į kraštutinumus – vartoja abejotinos kokybės maisto papildus, pradeda ekstremaliai grūdintis ar imtis kitų priemonių, kurios mažų mažiausiai gali brangiai kainuoti ar net pakenkti sveikatai.

Kokios svarbiausios imuninės sistemos dalys?

Mitybos specialistas sako, kad mūsų imunitetas sudarytas iš pagrindinių dalių „barjerų“.

Tai yra kraujas, limfa ir limfiniai audiniai, kaulų čiulpai, užkrūčio liauka, blužnis, tonzilės ir pejero plokštelės. Tai –tik pagrindiniai geriau žinomi organizmo barjerai, naikinantys mums kenksmingas medžiagas.

Būtų neįmanoma skaitytojui išdėstyti visų komponentų tarpusavio ryšį ir smulkius, tačiau labai svarbius mechanizmus, kurie leidžia mums kasdien įkvėpti ir išvėpti.

Kokios maisto medžiagos svarbios mūsų imunitetui?

Reikia kalbėti ne tik apie maisto medžiagas, bet taip pat apie medžiagą, kurios su maistu gauti pakankamai mums nepavyksta – vitaminą D3.

Lietuviai tiek dėl geografinės platumos, tiek dėl mitybos įpročių, turi masinį šio vitamino stygių.

Trumpai išskirčiau du svarbiausius vitaminus, kuriuos, esant nepalankioms oro sąlygoms, profilaktiškai vartoti kaip maisto papildus tikrai nepakenktų – tai vitaminus C ir D3. Žinoma, tinkamai imuninės sistemos veiklai reikia ir B grupės bei kitų tirpių riebaluose vitaminų – E, K, A.

Kiekvienas iš šių vitaminų gaunamas su maistu atlieka itin svarbias funkcijas mūsų organizme.

Svarbu pabrėžti, jog gyvename laikais, kuomet kalorijų netrūksta, todėl renkantis maistą, reikia prisiminti, kad ne tik sotumo pojūtis, bet ir maistinė vertė bei potenciali nauda yra nemažiau svarbios.

Vartoti kaip maisto papildus vitaminus E ar A tikrai nerekomenduočiau nepasitarus su gydytoju, kadangi, kaip ir daugelio kitų papildų, jų vartojimas didesniais kiekiais gali pakenkti. Pavyzdžiui, yra mokslinių studijų, kurios rodo E neigiamą poveikį sveikatai sergant tam tikromis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Žinoma, daugeliu atveju, jeigu žmogus vartoja daržoves, vaisius, grūdinius produktus, pieno ir mėsos gaminius, kurie nėra stipriai perdirbti ar termiškai apdoroti, daugelio išvardintų vitaminų vartoti papildomai nėra būtinybės. Pavyzdžiui, puikiai žinomos ligos skorbuto šiuolaikinėje visuomenėje beveik nepasitaiko, kadangi žmonės šiais laikais gali vartoti vaisius, nors ir prastesnės maistinės vertės, bet ištisus metus nepriklausomai nuo sezono.

Foto: Shutterstock

Kas dar svarbu?

Kalbant apie protingą grūdinimąsi, organizmui labai naudinga gauti lengvą žemesnės temperatūros „terapiją“ būnant šaltame vandenyje. Grūdinimasis naudojant šaltesnį vandenį duše taip pat gali duoti daug naudos. Svarbu tai atlikti atsižvelgiant tiek į specialistų rekomendacijas, tiek į savo kūno siunčiamus signalus. Prie organizmo stiprinimo būtina paminėti fizinį krūvį, kuris, pratimus atliekant taisyklingai ir pastoviai, yra puikus „vaistas“. Taip pat, grūdinimasis naudojant šaltesnį vandenį duše gali duoti daug naudos. Bendrai, pastovi komforto zona mūsų imunitetui nėra naudinga. Šiuos faktus jau gana seniai patvirtino eilė mokslinių tyrimų.
Pagrindiniai patarimai žmonėms.

Svarbu atsižvelgti į kritinį mąstymą – imunitetas turi būti stiprinamas arba bent jau nesilpninamas nuolatos.

Rekomenduoju kelis svarbius žingsnius:

  1. Asmens higiena, rankų plovimas po kontakto su aplinka, tinkama odos priežiūra, kadangi oda yra vienas iš didžiausių barjerų mus saugančių nuo aplinkos veiksnių.
  2. Stiprinkite savo imunitetą sportuodami bent 2-3 kartus per savaitę arba sportui skirdami bent 150-200 minučių per savaitę. Svarbu suvokti, kad per didelis krūvis gali ir pakenkti.
  3. Rūpinkitės savo žarnyno veikla – rauginti produktai yra puiki pagalba žarnyno mikrofloros veiklos profilaktikai. Žarnynas - tai dar vienas labai svarbus barjeras užtikrinantis imunitetą.
  4. Jei reikia, vartokite D3 ir C vitaminus, valgykite daugiau skaidulų ir vitaminų turintį, mažai termiškai apdorotą maistą. Vartokite maistą, turintį baltymų po fizinio krūvio. Ir pabaigai, leiskite sau išeiti iš komforto zonos ir truputėlį padrebėti nuo šalčio!