Suprantama, kad nuovargis po vidutinio ar sunkaus fizinio darbo yra normali fiziologinė organizmo reakcija, informuojanti mus, jog raumenims reikalingas poilsis. Taip nutinka dėl per didelio kiekio pieno rūgšties, deguonies trūkumo ir nepakankamos audinių mitybos. Pailsėjus, fizinis nuovargis praeina, o gyvybinės jėgos atsistato. Dar daugiau, moksliniais tyrimais įrodyta, kad saikingas fizinis krūvis yra naudingas mūsų organizmui, nes stimuliuoja medžiagų apykaitą, imuninę sistemą, pagerina įvairias fiziologines funkcijas.
Po intensyvaus protinio darbo, įvairių stresą keliančių situacijų, stiprių emocinių iškrovų atsiradusį trumpalaikį nuovargį taip pat galima vertinti kaip kompensacinę mūsų organizmo reakciją, padedančią atsistatyti visoms mūsų organizmo fiziologinėms funkcijoms. Deja, dabartinė civilizacija mums padovanojo ne tik technologinius stebuklus, bet kartu atvėrė ir Pandoros skrynią – šiuolaikinio gyvenimo beprotišką tempą, politinio stabilumo nebuvimą, karų grėsmę, kasdienę nuolatinę įtampą, stresą, naujai atsirandančias ligas ir pan.
Visa tai normaliai mąstančiam ir į aplinką adekvačiai reaguojančiam žmogui negali neturėti negrįžtamų emocinių bei psichologinių pasekmių. Tikriausiai taip galima paaiškinti, kad net 2 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo lėtinio nuovargio sindromo, dėl kurio žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, išsekęs. Anksčiau buvę įprastiniai darbai tampa didžiule problema, nes jėgos neatsistato ir po paros poilsio, vargina galvos skausmai, raumenų silpnumas, maudžia vieną ar daugiau sąnarių, nors vizualiai jokių pakitimų nerandama.
Taip pat stebimas atminties susilpnėjimas, apatiškumas, neatidumas, irzlumas, dirglumas, dažnas žiovavimas, nesugebėjimas susikoncentruoti, sutrinka miegas, gali perštėti gerklę, retkarčiais padidėja kaklo ir pažastų limfmazgiai. Beje, apie lėtinio nuovargio sindromą kalbama tik tada, kai išvardinti simptomai tęsiasi šešis mėnesius ir daugiau.
Daugelis iš išvardintų simptomų nėra specifiniai ir yra būdingi daugeliui ligų, todėl lėtinio nuovargio sindromo diagnozę galime įvardinti tik tada, kai nerandame jokių kitų susirgimų, kuriems būtų būdingi panašūs simptomai. Šiuo metu kai kurie mokslininkai stengiasi išgryninti lėtinio nuovargio sindromo sąvoką, todėl vykdomi tyrimai, siekiant surasti specifinius šiam sindromui laboratorinius žymenis.
Ir, manau, imuninių ląstelių atsako į stresą tyrimai teikia daug vilčių, kad turėsime ir tam tikrus šiam sindromui būdingus laboratorinius rodiklius. Savo kasdieniniame darbe kiekvienas šeimos gydytojas dažnai susiduria su pacientais, kurie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, bet tai dažniausiai būna vienas iš kitų ligų simptomų.
Savo gydytojo praktikoje turėjau ne vieną atvejį, kai visai netikėtai pacientui buvo diagnozuotas lėtinis kepenų uždegimas, nors jokių kitų skundų, išskyrus nuolatinį nuovargį, nebuvo. Gerai žinoma, kad kai kuriais atvejais tiek virusinių, tiek ir alkoholinių hepatitų eiga gali neturėti jaučiamų simptomų, todėl sergant nesikreipiama į šeimos gydytoją. Žmogui atrodo, jog nuovargio priežastis yra susijusi su darbu, miego sutrikimais, nervine įtampa ir pan.
Kita gan dažna liga – anemija (mažakraujystė), kai dėl deguonį pernešančių eritrocitų trūkumo organizmo audiniai pradeda justi deguonies badą, pradeda trikti normali medžiagų apykaita. Anemijos priežastimi dažniausiai būna geležies, vitamino B12, folio rūgšties stoka. Sergant anemija, pacientai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, nemiga, galvos svaigimais, net alpimu.
Savo praktikoje teko susidurti su jaunomis pacientėmis, kurios taip pat skundėsi slenkančiais plaukais ir skilinėjančiais nagais. Tai, beje, yra vienas iš geležies deficito požymių. Teka priminti, kad viena iš „paslėptų“ ligų gali būti ir hipotirozė, kada dažniausiai dėl jodo trūkumo (rečiau dėl autoimuninių procesų) sumažėja skydliaukės gaminamų hormonų tiroksino ir trijodtironino, reguliuojančių medžiagų apykaitą, koncentracija kraujyje.
Tie, kurie nemėgsta lankytis pas gydytojus, dažnai atsiradusį nuovargį, depresiją, mieguistumą, hipotoniją, užaugusį svorį ir net padidėjusį jautrumą šalčiui priskiria amžiui būdingiems sutrikimams. To daryti tikrai nereikia. Tenka priminti, kad jodo trūkumas vaikystėje gali būti priežastimi ne tik protinio atsilikimo, bet ir kretinizmo (augimo atsilikimas).
Beje, manoma, kad jodo trūkumas gali būti pagrindine priežastimi to, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 40 milijonų silpnapročių.
Apie tai, kad būtina nuolat kontroliuoti savo kraujo spaudimą, kalbama dažnai, ir, kai kam atrodo, kad net įkyriai. Bet tai daryti tikrai verta. Hipotonijos (žemo kraujo spaudimo, kai rodmenys < 90/60mmHg) vienas iš pagrindinių simptomų yra nuovargis, galvos svaigimas, „musytės“ akyse, pablyškusi šalta oda, greitai atsirandantis dusulys.
Šiais laikais pasimatuoti kraujospūdį tikrai nesudėtinga. Bet, jeigu jis nuolat žemas, vizitas pas gydytoją yra būtinas. Jis nustatys, ar tai pirminė hipotonija, ar kitų ligų simptomas.
Dabartinio laikmečio viena iš dažniausiai nagrinėjamų temų – įvairios dietos svorio metimui. Deja, kai kas, nepasikonsultavęs su specialistais, taiko drastiškus svorio metimo metodus. Pavyzdžiui, visiškas badavimas, geriant tik vandenį. Galiu užtikrinti, kad po savaitės vienas iš pagrindinių pojūčių bus labai didelis nuovargis. Ryte atsikelti iš lovos atrodys tikrai sunkus darbas.
Kaip matote, nuovargio priežasčių gali būti labai įvairių. Šiame straipsnyje paminėjau tik mažą dalį. Nuovargis, kaip simptomas, gali lydėti įvairias ligas ar būsenas – įvairius valgymo sutrikimus, depresijas, onkologinius susirgimus, įvairias lėtines infekcines, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų, inkstų, nervų sistemos ligas ir t.t.
Noriu pabrėžti, kad nuolat kankinant nuovargiui ir niekaip nepraeinant, tai gali būti labai rimtų ligų simptomas. Todėl pasirūpinkite savo sveikata, nueikite pas šeimos gydytoją net ir tuo atveju, jei jūs labai nemėgstate ir daktarų, ir poliklinikų.
