Pateikiame knygos ištrauką:

1. Valgyti tai, kas kiek pabaksnoja žarnyno sienelę ir motyvuoja dirbti – maistinių skaidulų.

Jos plonojoje žarnoje nevirškinamos, tad storojoje maloniai bilsnos į sienas pranešdamos, jog yra pageidaujančių, kad juos gabentų toliau. Geriausių rezultatų duoda gysločių sėklų luobelės ir už jas kiek gardesnės slyvos. Ir viename, ir kitame augale yra ne tik skaidulų, bet ir medžiagų, traukiančių
į žarnyną skysčius, – tuomet turinys tampa glotnesnis.

Reikės dviejų – trijų dienų, kol pasireikš visas poveikis. Tad imtis šios profilaktikos reikėtų arba likus dienai iki kelionės, arba pirmąją atostogų dieną – tada, kai žmogui atrodo saugiausia ir patogiausia. Jei lagamine nėra specialaus skyrelio slyvoms, tiks ir maistinės skaidulos tablečių ar miltelių forma, tokių būna vaistinėse bei švaros ir sveikatos prekių parduotuvėse. Trisdešimt gramų skaidulų sveria ne tiek daug, nors neteiktinas jų pavadinimas „balastinės medžiagos“ gal verčia manyti kitaip, – ir vis dėlto tokio kiekio per dieną visiškai pakanka.

Džiovintos slyvos

O norintiems patiems paieškoti, kas tinka, paranku būtų žinoti: vandenyje netirpios skaidulos sužadina energingesnius judesius, tačiau dažniau sukelia ir pilvo skausmus. Vandenyje tirpios skaidulos ne taip stipriai skatina judesius, bet daro maisto košę glotnesnę ir yra geriau toleruojamos. Gamta viską labai gudriai sutvarkė: augalų luobelėse dažniausiai būna daug vandenyje netirpių skaidulų, o minkštimas pateikia daugiau vandenyje tirpių.

Iš skaidulų naudos nedaug, jei žmogus nepakankamai geria: be vandens jos tėra kieti gniutulai. Užtat išbrinkusios vandenyje dažniausiai tampa žaidimo kamuoliais. Tuomet nuobodžiaujantiems žarnyno raumenims atsiranda ką veikti, kol smegenys užsiėmusios lėktuvo ekrane rodomu filmu.

2. Daug gerti reikėtų tik tiems, kam iš tiesų reikia vandens.

Jei žmogus išgeria pakankamai skysčių, nuo to, kad išgers dar daugiau, geriau nebus. Tačiau jei organizme skysčių per mažai, situacija jau visai kita: tuomet žarnynas ištraukia daugiau vandens iš maisto košės. Dėl to savo ruožtu tampa kietesnės išmatos. Karščiuojantys vaikai išgarina
tiek daug organizmo skysčių, kad ima strigti ir jų virškinimas.

Panašiai tiek skysčių netenka ir ilgai lėktuve sėdintis žmogus. Nebūtina netgi prakaituoti, užtenka ir labai sauso aplinkos oro, kuris tyliai ir nematomai pasiglemžia organizme esantį vandenį. Kartais pastebim tik, kad išsausėja nosis. Tokiais atvejais reikėtų stengtis gerti daugiau, nei esam įpratę, kad palaikytume įprastą drėgmės lygį.



3. Nesiimti prievartos. Kad jau reikia į tualetą, tai ir eikit.

Ypač, jei su žarnynu seniai sutarta dėl aiškaus laiko. Visad rytais tualete pasėdintis žmogus slopindamas šį poreikį per kelionę pažeidžia nerašytą susitarimą. Žarnynas tenori atlikti savo darbus pagal planą. Net jei vos porą kartų iš eilės suvirškinta masė grąžinama į „laukiamąjį“,
nervai ir raumenys treniruojami veikti atbuline kryptimi.

Šitaip taps vis sunkiau ją pakeisti. Be to, „laukiamajame“ atsiranda dar daugiau laiko ištraukti iš masės vandenį. Dėl to būsimas „reikalas“ tampa vis kietesnis. Porą dienų slopinant norą tuštintis gali užkietėti viduriai. Taigi, jei jūsų laukia dar savaitė kempinge, įveikite išvietės skylės
baimę, kol ne per vėlu!

4. Probiotikai ir prebiotikai – gyvos gerosios bakterijos bei jų mėgstamiausias penas gali įpūsti gyvybės pavargusiam žarnynui. Teiraukitės vaistinėse arba perverskite kelis šios knygos puslapius į priekį.

5. Papildomi pasivaikščiojimai? Juos nebūtinai vainikuos sėkmė. Staiga ėmus judėti mažiau, nei įprastai, žarnynas tampa vangus – tai tikra teisybė. Tačiau judant tiek, kiek visad, vienas kitas pasivaikščiojimas nesukels virškinimo nirvanos. Tyrimai byloja, kad aiškiai matomas poveikis
žarnyno judesiams atsiranda tik išties rimtai sportuojant. Tad, jei neketinate treniruotis iki devinto prakaito, nebūtina – bent jau tam, kad sėkmingai pasėdėtumėte tualete, – vyti save į privalomą pasivaikščiojimą.

Tie, ką domina netradiciniai dalykai, tegu išbando tuštinimąsi siūbuojant: sėdėdami ant klozeto palenkite viršutinę kūno dalį link šlaunų o paskui vėl grįžkite į įprastą sėdimą padėtį. Kelis kartus pakartojus „reikalas“ turėtų pajudėti. Tualete juk niekas nemato, ir laiko šiek tiek yra – tobulos sąlygos tokiam neįprastam eksperimentui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)