Per šventes lietuviai mėgsta daug, sočiai, riebiai pavalgyti, taip pat neretai ir alkoholio vartoti. Kuo tai gresia širdžiai?
Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač tų produktų, kurie turi daug sočiųjų riebalų rūgščių (pavyzdžiui, riebi mėsa, kiaušiniai, sviestas), padidina cholesterolio kiekį kraujyje, tai prisideda prie aterosklerozės vystymosi.
Daugumai sveikų žmonių trumpalaikis cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje per šventes ženklesnių širdies problemų nesukelia. Tačiau asmenims, kurie turi padidėjusią kardiovaskulinę riziką ar jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, net ir trumpalaikis gausus riebaus maisto vartojimas gali sukelti širdies negalavimus.
Persivalgius, ypač riebaus maisto, virškinimo metu trumpam padidėja kraujospūdis bei pulsas, ir tuo metu apie 4 kartus padidėja miokardo infarkto rizika.
Svarbu nepamiršti, kad ir sūraus maisto valgymas prisideda prie kraujospūdžio padidėjimo. Be to, per šventes priaugtų papildomų kilogramų vėliau sunku atsikratyti, todėl gali atsirasti antsvoris ar nutukimas, tai vėlgi padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Alkoholio vartojimas taip pat susijęs su širdies problemomis. Pavartojus alkoholio, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies ritmo sutrikimų, ypač prieširdžių virpėjimo, tikimybė. Gausus alkoholio vartojimas padidina širdies ir kraujagyslių ligos bei galvos smegenų insulto riziką.
Be to, pastebėta, kad žmonės per šventes yra linkę pamiršti vartoti jiems paskirtus vaistus, tarp kurių dažnai būna vaistai, mažinantys kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje.
Ką patartumėte?
Svarbu saikingai vartoti riebų maistą, nepersivalgyti, vengti gausaus alkoholio vartojimo. Švenčių metu reikėtų nepamiršti laiku išgerti paskirtus vaistus ir nevartoti alkoholio su vaistais.
Kas per šventes ar po jų turėtų būti ypač budrus? T. y. kam didžiausia rizika ūmiai susirgti?
Ypač budrūs turėtų būti tie asmenys, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis (pavyzdžiui, serga širdies nepakankamumu, turi krūtinės anginos simptomus, širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, jau anksčiau yra persirgę miokardo infarktą, galvos smegenų insultą). Budresni turėtų būti ir asmenys, priskiriami padidėjusios kardiovaskulinės rizikos grupei – tai dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės; taip pat turintys padidėjusį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje, sergantys cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga ar kitomis lėtinėmis ligomis. Be to, kardiovaskulinę riziką padidina dar ir kiti svarbūs rizikos veiksniai, kaip rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris ar nutukimas.
Jei kankinant pagirioms žmogus kitą dieną eis sportuoti, ar tai pakenks jo širdžiai?
Sportuoti kitą ar tą pačią dieną pavartojus alkoholio – nėra gera mintis. Alkoholio vartojimas skatina dehidrataciją, o sporto metu dar ir prakaituojama, todėl galima netekti elektrolitų, kurie svarbūs palaikant normalų širdies bei skeleto raumenų darbą. Dehidratacija sumažina raumenų pajėgumą fizinio krūvio metu, pablogina gebėjimą atlikti tam tikras apkrovas, todėl sportuodami po alkoholio vartojimo tikrai nepasieksime geriausių savo rezultatų. Fizinis krūvis normaliomis sąlygomis laikinai padidina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, kurie normalizuojasi baigus sportuoti. Tačiau sportuojant prieš tai pavartojus alkoholio, padidinama apkrova širdies darbui, padidėja širdies ritmo sutrikimų, miokardo infarkto rizika.
Kalbant apie patį fizinį aktyvumą, remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, reguliari vidutinio intensyvumo mankšta, treniruotės bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę reikšmingai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Yra nustatytas aiškus fizinio aktyvumo teigiamas poveikis ne tik širdžiai, bet ir kraujagyslėms, mažinant jų standumą ir senėjimą.
Reguliarus fizinis aktyvumas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda sumažinti ir palaikyti normalų kraujo spaudimą. Tačiau pernelyg didelis fizinis krūvis žmogui, ypač tam, kuris reguliariai nesimankština, gali padidinti širdies ritmo sutrikimų, miokardo infarkto ir staigios mirties riziką. Todėl būtina nuolat palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą.
