Noras prisikimšti pilvą, pajusti sotumo jausmą ir trumpalaikę palaimą yra vienas seniausių ir giliausiai tūnančių mumyse refleksų. Sotus, prikimštu pilvu, vadinasi, saugus. Tik ta palaima trumpalaikė. Po jos atsiranda diskomfortas persivalgius, neapykanta sau dėl eilinį kartą sulaužytų pažadų ir visą šventinę savaitę trunkantys virškinimo sutrikimai: pykinimas, skausmai, pūtimas ir nuolatinės laisvo sanitarinio mazgo paieškos. Didžiulis kalorijų kiekis, tradicinis „žiemos“ maistas, galutinis bet kokių sau duotų pažadų ir režimo užuomazgų sudarkymas, alkoholio vartojimas – visa tai sukelia didesnius ar mažesnius sveikatos sutrikimus ir eilinį nusivylimą savo elgesiu bei valios stiprumu.
„Tai, o angliukai? Nepadės?“ Padės, jei reikia surinkti ir pašalinti iš žarnyno kokį nuodą ar dirgiklį, kurį galima susemti tarsi su kempine. Nes būtent kaip kempinė angliukai ir suveikia, todėl ir vadinami „absorbentais“ – surinkėjais. Jokio poveikio litrui degtinės ar kilogramui baltos mišrainės angliukai neturės. Nors ne, meluoju, turės – nudažys viską juodai ir abiejų suvartotų substancijų nebebus galima vadinti „baltosiomis“. Angliukai reikalingi suvalgius antrą Kalėdų dieną nuo Kūčių likusios firminės šeimininkės silkės (nes „gal kas nori, su meile daryta, gaila gi mesti“). Ir, gelbėjant organizmą, reiktų sukramtyti (taip, angliukus prieš praryjant reikia susmulkinti) kokias 20 tablečių. Kad užtektų kempinės tūrio sugerti ir surinkti visus silkėje pagyvenusių bakterijų ekskrementus ir toksinus (jūs juk nebandote susemti popierine servetėle apversto trilitrinio turinio?).
„Tada – kokakola. Ji juk buvo sugalvota kaip vaistas nuo nevirškinimo“. Teisingai, o dar šiuo gėrimu gydė priklausomybes nuo morfijaus ir alkoholio bei depresijas ir nemigas, tačiau nuo to laiko praėjo kuklūs 130 metų, iš recepto dingo kokainas, užtat padaugėjo cukraus. Tad išgėrę 300 ml rudo skysčio su burbuliukais gausite dar beveik 40 gramų cukraus. Bus silkė su cukraus glaistu. Kad smagiau slystų pro žarnyną. Nors dėl papildomo skysčio ir kofeino tikrai paspartinama žarnyno veikla.
„Tai kava gerai?“ Ir taip, ir ne. Su saiku viskas gerai, bet, jei būtų iš karto valgoma ir geriama saikingai, neprireiktų į pagalbą šauktis kavos. Kava sužadina apetitą, sudirgina gleivines, didina rūgštingumą ir išprovokuoja rėmens graužimą. Tad vartoti ją pilvo skausmams ar pykinimui gydyti yra mažų mažiausiai neprotinga. Ir opaligės ar pankreatito atveju kavos gurkšnis gali būti paskutinis prieš važiuojant ant operacinio stalo. Ne maisto, o kito gėrimo padauginusiam svečiui pasiūlyti kavos galima tik tokiu atveju, jei norite, kad žavus kaimynas galiausiai liktų pas jus nakvoti arba kad pikta brolienė naktį galiausiai irgi nenueitų iki namų. Mat kofeinas labai pagerina cheminių medžiagų, pavyzdžiui, vaistų ar alkoholio patekimą į smegenis, todėl jo vis prideda į tabletes nuo galvos skausmo, kad kuo didesnė paracetamolio koncentracija atsidurtų būtent smegenyse. O prie stalo snūduriuojančio kaimyno kraujyje alkoholio koncentracija, tikėtina, didelė, tad kava į smegenis kartu su gliukoze atneš ir nemažai šnapso, kuris vargu ar pažadins nabagą ilgam.
Beje, apie paminėtą paracetamolį. Kad ir kiek žmonija kurtų vaistų, paracetamolis išlieka svarbiausiu vaistu žudiku. Dėl savo poveikio kepenims. O per ateinančias dienas nemažai kepenų Lietuvoje bus apkrautos darbu. Tad papildomai pusryčiams nuo sopančios galvos užvalgyti paracetamolio nereikėtų, jei žadate tęsti su kitais svečiais „būtų čia ką gerti“ ir „na, prie karšto tai reikia“.
„Fermentai visada padeda“. Būtent, kad tik padeda, o ne nudirba už žarnyną viso darbo. Tikrai nepabloginsite reikalo pavartoję fermentų virškinimui pagerinti, tik nereikia galvoti, kad tada galėsite valgyti bet ką ir bet kokiais kiekiais: fermentai – ne tirpiklis, maisto patys neskaldo, nemaišo ir nepašalina. Todėl galvoti, ką valgote, kiek valgote, kaip kramtote ir kiek skysčių geriate, vis tiek reikia. Pabėrę fermentų ant duonos riekės nerasite ryte ištirpusios balutės, rasite riekę su fermentų grūdeliais ant jos. Kad maistas būtų virškinamas, jis turi būti susmulkintas (sukramtytas), pakankamai skystas (praskiestas vandeniu), gerai sumaišytas (žarnyno raumenimis stumiamas ir maišomas nedidelėmis porcijomis) ir tik tada gausiai apibertas fermentais. Pabandykite išmaišyti pilną kibirą cemento mišinio – ir sunku, ir pro kraštus bėga, ir neišmaišyta apačioje lieka, ir gabalais sukrenta. O jei kibiro turinį papildote nedideliais kiekiais ir vis pamaišote neskubėdami – tada viskas gerai. Taip ir žarnyne – jei prikimšite daug ir staigiai, tai nieko gero nesitikėkite: arba per kraštus išbėgs, arba apačioje akmenimis nuguls.
„Tai skysčiai gerai?“ Taip. Be pakankamo skysčio kiekio nei virškinimo, nei geros savijautos nebus. Ir iškart nutildome tuos, kurie pradeda džiūgauti dėl palankios teorijai alkoholio skystos agregatinės būsenos kambario temperatūroje. Ramiau, alkoholis – ne skystis, o maistas. Kalorijų daugybė, gleivinių ir kasos su kepenimis apkrova milžiniška, tad tikrai nepalengvins maisto virškinimo ar nepadės greičiau pasišalinti. Nebent, kaip sename anekdote, – tūnanti skrandyje silkė po patalais kreipsis į kaimyną karbonadą: „Jūs čia pabūkite, o aš eisiu pažiūrėti, kas ten mus vis užpila.“
„Niekas nepadeda, kai viskas sustoja“. Būtent, kad viskas sustoja. Sustojate, tiksliau, nusėdate prie stalo jūs, sustoja ir visa kita jūsų organizme. Ką daryti, kad vėl pradėtų dirbti? Teisingai, parodyti pavyzdį. Geriausias būdas pažadinti sustojusias žarnas – pradėti judėti. Nereikia bėgti kroso, kapoti malkų ar krauti baldų, tiesiog galiausiai reikia atsistoti nuo stalo ir pajudėti. Taip paskatinsime raumenų darbą, tie paskatins medžiagų apykaitą (mat raumenims reikia energijos), o tada paskatinamas ir energijos padavimas – virškinimas. Kamuoja pilvo pūtimas, burbuliavimas, vidurių užkietėjimas ir akmuo skrandyje – nieko geriau už judėjimą nesugalvosite.
Stokitės nuo stalo ir eikite pašokti su žavia draugo žmona, paskui – į laiptinę pasikalbėti su draugu, arba su vaikais čiuožti nuo kalnelio, o tada – į laiptinę pasikalbėti su vaikų mama apie čiuožimą be sniego.
Neseniai žurnalistai kamantinėjo: „Ką patarsite, kad alkoholio būtų nepadauginama? Gal sviesto pakelį suvalgyti prieš vakarienę, kad suteptų skrandį ir alkoholis neįsisavintų? Ar gėrimų laipsnius didinti, o ne mažinti? Arba gerai užkąsti po kiekvieno stikliuko?“ Ir dar kokie penki būdai, kaip neprisigerti ar kaip sau padėti ryte. Atsakymas tik vienas: jeigu jums nuolat reikia galvoti apie tai, kaip nepadauginti, arba ryte gailitės, kad nenugaišote miegodamas, arba nieko nesigailite, tik kol jums nepapasakoja (arba dar blogiau – neparodo filmuoto vaizdo įrašo), ką darėte vakar, kai jau nieko nebebijojote, jeigu nuolat atsiranda poreikis rūšinį konjaką arba dūminį viskį „nupoliruoti“ alučiu, – ant jūsų stalo iš viso neturi būti alkoholio. Tiesiog. Mat alkoholis labai gerai didina motyvaciją išgerti dar alkoholio, bet mažina kitas motyvacijas: nepersivalgyti ir įtilpti į suknelę per Naujuosius, vykdyti žmonai duotus pažadus ir nepriekaištauti uošvienei dėl žmonos gaminamo maisto, laikyti savo libido kelnėse bent jau per Kūčias, nerūkyti bent jau savaitę, nerėkti ant vaikų, nesėsti prie vairo po vakarėlio. Tiesiog neieškokite jokių receptų neprisigerti – jų nėra. Geriausias būdas nepadauginti per šventes – nevartoti.
„Bet juk šventės. Galima. Pats Dievas liepė. Baigiasi pasninkas.“ Neliepė. Gulėjo mažas tvarte ir net pasakyti nieko negalėjo. Suprantu norą maksimaliai priartėti prie dieviškojo kūdikio ir irgi atsidurti guguojančiam be kelnių kokiam tvarte, tačiau manau, kad galima savo religingumą ir kitaip įprasminti. O dėl pasninko – ar tikrai jis baigėsi? Juk tam, kad baigtųsi, jis turi ir prasidėti. O kuris iš tenorinčių gerai pavalgyti ar daugiau išgerti per šventes iš tikrųjų pasninkavot?
„Bet tu tikrai pastorėjai per šiuos metus“ ir „Tai kodėl nieko nevalgai? Kam aš tiek gaminau?“ – dvi su vienoda priekaišto gaidele skambančios frazės, tarp kurių dažnai net valandos tarpo nebūna.
Mielosios šeimininkės, mes labai vertiname jūsų kulinarinius sugebėjimus ir rūpestį bei nuoširdumą, todėl turiu jums vieną pasiūlymą. Pasiūlymą, kuris išspręs visas „tai dėkitės, dėkitės, kam aš tiek gaminau“, „negi dabar išmesti reikia“, „kodėl niekas nevalgo, ryt jau neskanu bus“, „kas dar nori silkutės, nuo vakar liko, niekas nevalgėte“ ir panašias bėdas. Tiesiog gaminkite mažiau. Kur tada iššūkis? Keiskite kiekybę kokybe. Gaminkite mažas porcijas, bet prabangiai ir kitaip. Silkė su grybais? Puiku, bet grybai – trumai. Apie mochito silkes girdėjote? Ne? Tada jums dar galima tobulėti. Tegu svečiai jaudinasi, kad jau nebeliko, o ne jūs, kad dar liko. Visiems bus geriau, o ir jums iššūkių užteks.
„Nori valgyti skaniai – valgyk lėtai“. Taip sako aksakalai – Viduriniųjų rytų senoliai. Valgo jie irgi neprastai, naktimis, nes dieną karšta, su muzika, su pokalbiais, nukrautais kilimais (vietoje stalų) maisto. Niekas jų neskubina, niekas papildomai plovo ar datulių neperša ir versti išgerti už šeimininkės darbščias rankas ar „to kūdikio sveikatą“ neverčia. Neskubėkime ir mes. Naktis ilgiausia, laiko į valias, pasninkas baigtas, galima šokti, galima eiti klausytis gyvulių pokalbių, tik patiems kryptingai siekti būklės, kai anie už jus aiškiau kalba, nebūtina.
Nueikite prie artimiausios miesto eglės, šokite prie jos, eikite į svečius, jei įmanoma, pėsti, išeikite su vaikais į kiemą, pavėžinkite juos rogutėse (tai, kad nėra sniego, nebūtinai jus turi sustabdyti), būdami lauke gėrimų koncentracijos laipsnius keiskite į Celsijaus, valgykite tai, kas skanu jums, o ne tai, ką reikia gelbėti nuo gresiančio išmetimo į šiukšliadėžę (nesijauskite kalti, kad pagamintas tazikas mišrainės ir jos nėra kur dėti), ragaukite, o ne bandykite pasisotinti nuo pirmo patiekalo, nevalgykite nuo vakar (ar net užvakar) likusių patiekalų.
Tabletes, lašiukai ir milteliai gali padėti jums pasijusti geriau, tačiau jie nėra skirti vartoti tam, kad galėtumėte ir toliau valgyti bei gerti be jokio saiko. Pasitikėkime savo kūnu, jei jis rodo ženklus, kad gana; nereikia jų slopinti vaistais ir toliau alinti organizmo. Nepamirškite – jūsų kūnas jus myli, mylėkite ir jūs jį.
Gražių, sočių, skanių ir saikingų Jums švenčių!
